Grimaldis (Mėnulio krateris)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Grimaldis yra vakariniame Mėnulio matomosios pusės pakraštyje

Grimaldis (lot. Grimaldi, 5°30′p. pl. 68°18′v. ilg. / 5.5°p. pl. 68.3°v. ilg. / -5.5; -68.3) – Mėnulio krateris, esantis Mėnulio matomosios pusės vakaruose. Pavadintas XVII a. italų astronomo ir fiziko Frančesko Grimaldžio (1618−1663) garbei.[1]

Grimaldžio ir Ričiolio krateriai

Grimaldis yra į vakarus nuo Audrų vandenyno Mėnulio vakarinėje pusėje. Jo sienos (šlaitai) yra žemos, pakraščiai nelygūs, aplinkinės kalvos išraižytos lūžių ir įdubų. Skersmuo apie 172−222 km. Iš tikro tai nėra krateris, o sustingusios lavos laukymė daug didesnio Grimaldžio smūginio baseino vidurinėje dalyje. Paties baseino skersmuo siekia 430 km. Jis susidarė Prenektaro periode (>3,9 mlrd. metų).[2] Į šiaurės vakarus nuo jo yra panašus Ričiolio krateris, kurio centrinėje dalyje irgi yra išsiliejusios lavos bazaltų. Grimaldis yra tamsiausio paviršiaus objektas matomojoje Mėnulio pusėje[3] ir lengvai išsiskiria tarp šviesių apylinkių. Kai kurie žmonės tvirtina, kad mato jį iš Žemės plika akimi. Grimaldžio laukymės šiaurinė pusė yra kiek šviesesnė dėl to, kad padengta nuo apie 400 km šiauriau esančio Olberso A kraterio išmuštos medžiagos dulkėmis.[4]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Moore, Patrick; Rees, Robin. Patrick Moore's Data Book of Astronomy. Cambridge University Press, 2014, p. 61
  2. Peter, Grego. The Moon and How to Observe It. Springer Science & Business Media, 2010, p. 29
  3. Hall III, James A. Moons of the Solar System. Springer Science & Business Media, 2013, p. 29
  4. Peter, Grego. The Moon and How to Observe It. Springer Science & Business Media, 2010, p. 188