Grigorijus Mairanovskis
Grigorijus Mairanovskis (Григо́рий Моисе́евич Майрано́вский, 1899–1964 m.) – žydų kilmės Sovietų Sąjungos biochemikas ir nuodų atradėjas.
Veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
G. Mairanovskis buvo keleto slaptų laboratorijų vadovas, Biochemijos Bacho institute, Maskvoje (1928–1935 m.). Jis vadovavo „Laboratorijai nr. 1” (1938–1946 m.), kurioje, jo iniciatyva, buvo sukurta slapta nuodų tyrimų programa, kuruojama NKVD. Eksperimentams jis naudojo politinius belaisvius.
Su jais G. Mairanovskis išbandė tokius junginius kaip arsenas (pažeidžia virškinimo sistemą), kalio cianidas (paralyžuojama centrinė nervų sistema ir žmogus miršta), talis, kolchininas, kol galiausiai atrado nuodą „K-2“ (karbilamincholinchloridą) – bekvapį ir beskonį nuodą, nepaliekantį pėdsakų aukos organizme.[1]
1951 m. G. Mairanovskis suimtas dėl ryšių su Viktoru Abakumovu, buvo apkaltintas tarnybinių įgaliojimų viršijimu bei neteisėtu stipriai veikiančių medžiagų laikymu, įkalintas Vladimiro kalėjime dešimčiai metų. Atlikęs bausmę, jis ėmė vadovauti biochemijos laboratorijai.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vadim J. Birstein, The Perversion Of Knowledge: The True Story of Soviet Science, Westview Press (2004) ISBN 0-8133-4280-5
- ↑ Graeme Donald, The Man Who Shot The Man Who Shot Lincoln, Osprey Publishing (2010) ISBN 978-0-7627-7428-9