Grigalius Nisietis
Grigalius Nisietis[1] arba Grigalius Nysietis[2] (sen. gr. Γρηγόριος Νύσσης arba sen. gr. Γρηγόριος Νυσσηνός), apie 335 m. Cezarėjoje – apie 394 m. Nisoje) – ankstyvųjų laikų romėnų krikščionių prelatas, teologas mistikas, 372–376 m. ir nuo 378 m. iki mirties ėjęs Nisos vyskupo pareigas. Garbinamas kaip šventasis stačiatikybėje, katalikybėje, Rytų stačiatikybėje, anglikonybėje ir liuteronybėje. Kartu su vyresniuoju broliu Bazilijumi ir jų draugu Grigaliumi Nazianziečiu bendrai vadinami Kapadokijos tėvais.
Grigalius neturėjo tokių organizacinių gebėjimų kaip jo brolis Bazilijus ir tokios įtakos kaip Grigalius Nazianzietis, tačiau buvo eruditas krikščionių teologas, daug prisidėjęs prie Trejybės doktrinos ir Nikėjos tikėjimo išpažinimo. Grigaliaus filosofiniams raštams įtakos turėjo Origenas.[3] Nuo XX a. vid. akademinėje bendruomenėje labai išaugo susidomėjimas Grigaliaus darbais, ypač susijusiais su visuotiniu išganymu, dėl ko kvestionuojami daugelis tradicinių jo teologijos aiškinimų.
Ankstyvoji krikščionybė Kapadokijoje, kur gyveno Grigalius, išplito palyginti vėlai – II a. pab.[4] Aleksandras Jeruzalėnas buvo pirmasis provincijos vyskupas III a. pr. ir vid.; tuomet krikščionys patyrė uolius vietinės romėnų valdžios persekiojimus.[4][5] Bendruomenė išliko labai maža visą III a.. 250 m., kai Grigalius Taumaturgas buvo įšventintas į vyskupus, Cezarėjoje buvo tik septyniolika Bažnyčios narių.[6]
Kapadokijos vyskupai aktyviai dalyvavo Pirmajame Nikėjos Susirinkime. Dėl plataus gyventojų pasiskirstymo buvo paskirti kaimo vyskupai (χωρεπίσκοποι), turėję padėti Cezarėjos vyskupui. IV a. pab. jų buvo apie 50. Grigaliaus gyvenimo laikotarpiu Kapadokijos krikščionys buvo pamaldūs, ypač buvo gerbiami keturiasdešimt Sebastės kankinių ir šventasis Jurgis, kuriems atstovavo nemažai vienuolių. Buvo ir eretiškų krikščionybės atšakų šalininkų, ypač arijonų, enkratitų ir mesaliečių.[7] Grigalius Nisietis buvo aršus arijonų oponentas.[1]
Vaizduojamas vyskupo drabužiais, laikantis Evangeliją, kartais su Bazilijumi Didžiuoju.[1]
2015 m. lietuvių kalba išleistos Grigaliaus Nisiečio „Homilijos apie palaiminimus“.[1]
Teologija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Daug panašumų tarp Grigaliaus teologijos ir neoplatonizmo, ypač Plotino filosofijos.[8] Labiausiai sieja mintis, kad Dievo tikrovė žmogui yra visiškai nepažini ir kad žmogus gali išvysti Dievą tik dvasinėje kelionėje, kurioje pažinimas (γνῶσις) atmetamas, o jo vietą užima kontempliacija.[9] Tačiau Grigalius savo veikale nemini nė vieno neoplatonizmo filosofo ir yra tik viena ginčytina ištrauka, kurioje galbūt tiesiogiai cituojamas Plotinas.[10] Tikėtina, kad Grigalius buvo susipažinęs su Plotinu ir galbūt kitais neoplatonizmo atstovais. Kita vertus, tarp neoplatonizmo ir Grigaliaus mokymo esama kai kurių reikšmingų skirtumų, pavyzdžiui, Grigalius teigė, kad grožis ir gėris yra lygiaverčiai, o tai prieštarauja Plotino požiūriui, kad tai dvi skirtingos savybės.[11]
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 Mockus, Vitalijus. Grigalius Nisietis (VLE)
- ↑ [1]
- ↑ Knight, George T. (1908–14). Schaff–Herzog Encyclopedia of Religious Knowledge. London and New York: Funk and Wagnalls. pp. 96–8.
- ↑ 4,0 4,1 Van Dam 2003, 1 psl.
- ↑ Mateo Seco & Maspero, 127 psl.
- ↑ Watt & Drijvers, 99 psl.
- ↑ Mateo Seco & Maspero, 127–128 psl.
- ↑ The perennial tradition of Neoplatonism, 188 psl.
- ↑ The perennial tradition of Neoplatonism, 188–194 psl.
- ↑ Maspero & Mateo Seco, 531 psl.
- ↑ Maspero & Mateo Seco, 532 psl.