Griežimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Griežimas, striduliacija (angl. stridulation) – garso generavimas trinant du kietus objektus. Gyvūnuose tai paprastai dvi kietos kūno dalys. Griežiantys gyvūnai dažniausiai yra vabzdžiai, bet griežia ir kai kurie vorai, žuvys, gyvatės.

Griežtuvai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Griežtuvai (angl. stridulatory organs) – griežimą atliekantys organai. Paprastai skiriamos dvi dalys:

  • pars stridens (braukinys) – kutikulos dalis, padengta šereliais, lygiagrečiomis briaunomis,
  • plectrum (brauktukas) – aštri briauna ar eilė gūbrelių.

Nariuotakojų griežtuvai išsidėstę įv. kūno dalyse. Pvz.:

Sudėtingiausius griežtuvus turi dalis tiesiasparnių vabzdžių.

  • Skėriai Acridoidea: užpakalinių blauzdų vidinė pusė - išilga gūbrelių eilė, liečianti antsparnio gyslas. Kilnojant paeiliui užpakalines kojas išgaunami palygint plataus spektro garsai.
  • Žiogai Tettigonioidea - kairio antsparnio vidinėje pusėje dantyta gysla (pars stridens), kuri suglaudžiant antsparnius trinasi į dešiniojo antsparnio vidinį kraštą (plectrum).
Smėlyninės angies (Echis carinatus) žvynai
Raguotoji angis, sudariusi C pavidalo kilpas

Stuburinių griežimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Keletas nuodingųjų gyvačių rūšių naudoja griežimą kaip gąsdinimo signalą. Jos surango kūną taip, kad susidarytų eilė į priešingas puses nukreiptų C pavidalo kilpų, o tada trina vieną kilpą į kitą. Žvynų trynimasis sukuria čirškantį garsą, lyg vanduo virtų ant įkaitusios krosnies paviršiaus. Žinomiausios tokios gyvatės yra smėlyninės angys (Echis), kitos taip garsą generuojančios gyvatės yra afrikinės raguotosios angys (Cerastes) ir bent viena medlaipių angių rūšis – keninė medlaipė angis (Atheris desaixi).[1][2]

2007 m. buvo žinoma viena rūšis paukščių – kuokasparnis nykštukinis manakinas (Machaeropterus deliciosus),– kurios patinai turi griežimo aparatą.

Dryžuotasis tenrekas

Vienos rūšies žinduoliai – dryžuotieji tenrekai (Hemicentetes semispinosus) generuoja aukšto tono garsą trindamį vienas į kitą specializuotus spyglius.[3]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Spawls S, Branch B. 1995. The Dangerous Snakes of Africa. Ralph Curtis Books. Dubai: Oriental Press. 192 pp. ISBN 0-88359-029-8.
  2. Mallow D, Ludwig D, Nilson G. 2003. True Vipers: Natural History and Toxinology of Old World Vipers. Krieger Publishing Company, Malabar, Florida. 359 pp. ISBN 0-89464-877-2.
  3. Davies, Ella (11 February 2011). „Bizarre mammals filmed calling using their quills“. BBC News. Nuoroda tikrinta 3 June 2011.