Grete Hermann

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
 Broom icon.svg  Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.

Grete Hermann arba Grete Henry arba Grete Henry-Hermann (*1901 m.kovo 2 d. Brėmenas; † 1984 m. balandžio 15 d. Brėmenas) buvo vokiečių matematikė, fizikė, filosofė ir pedagogė, kuri kartu su kitomis fizikėmis kaip Werner Heisenberg bei savo laikotarpio mokslininkėmis diskutavo apie modernią Kvantinę fiziką.

Jaunystė ir išsilavinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hermann gimė protestantų prekybininkų šeimoje Brėmene. Ji buvo trečiasis vaikas septynių vaikų šeimoje ir augo kartu su dviem seserimis ir keturiais broliais. Abu seneliai buvo kunigai. 19 metų pabaigė "Naująją Gimnaziją" Brėmene (dabar aukštesnioji Barkhofo mokykla), kurioje mergaitės galėjo mokintis tik išimtiniais atvejais.

Matematika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Hermann studijavo matematiką Göttingen vadovaujama Emmy Noether. 1926 metais ji ten gavo mokslo daktaro laipsnį. Jos mokslo darbo tezės "Die Frage der endlich vielen Schritte in der Theorie der Polynomideale" , buvo paskelbtos Mathematische Annalen, svarbiame algebros žurnale. Tai pats pirmasis daugelio problemų algoritmų egzistavimo nustatymas tokiose srityse kaip abstrakčioji algebra. Hermann algoritmai tokie kaip "primary decomposition" naudojami ir šiomis dienomis.

Asistentė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Po to ji dirbo privačia Göttinger'io filosofo Leonardo Nelsono[1][2] asistente. Šis darbas truko iki filosofo mirties 1927 metais. Kartu su Minna Specht, ji po Nelsono mirties publikavo jo darbą Filosofinės Etikos ir Pedagogikos sistema[3], tuo pat metu tęsdama savo tyrymus.


Quantum mechanics[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaip filosofė, Hermann domėjosi ir fizikos pagrindais. 1934 metais ji nuvyko į Leipcigą "turėdama svarbų tikslą suderinti neo-kantistinę konsepciją su naująja kvantine mechanika".[4] Leipcige ji keitėsi savo idėjomis su Carl Friedrich von Weizsäcker bei Werner Heisenberg.[4] Jos šio laikotarpio darbų turinys yra žinomas iš trijų Hermann pubikacijų [5] Iš Danijos ji paskelbė savo darbą Kvantinės mechanikos pagrindai gamtos filosofijoje (Originalus vokiškas pavadinimas: Die naturphilosophischen Grundlagen der Quantenmechanik). Šis darbas sulaukė atsiliepimų, kaip "vienas iš ankstyviausių ir geriausių filosofinių kvantinės mechanikos traktavimas".[6]

1935 metais Hermann publikavo argumentus demonstruodama akivaizdžius John von Neumann 1932 metų įrodymų trūkumus, kuriais siekė parodyti, kad kvantinėje mechanikoje yra neįmanoma užslėptoji kintamoji teorija (hidden variable theory). Hermann rezultatų fizikų bendruomenė nepastebėjo, kol 1966 metais juos nepkriklausomai atrado ir publikavo John Stewart Bell , ir 1974 metais Max Jammer atkreipė dėmesį į Hermann ankstesnius atradimus. Kai kurie teigė, kad tai, kad jos kritika buvo nepastebėta tiek dešimtmečių, turėjo įtakos kvantinės mechanikos istoriniam vystymuisi. [7]

1936 metų birželio mėn. Hermann kartu su Eduard May and Th. Vogel buvo apdovanota Richard Avenarius premija .[8][9]

Politinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kai Adolf Hitler Vokietijoje buvo išrinktas į valdžią, Hermann dalyvavo pogrindiniame judėjime prieš fašizmą. Ji buvo Internationaler Sozialistischer Kampfbund (ISK) nare.[10]

Emigracija ir vėlyvieji metai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1936 metais Hermann išvyko iš Vokietijos į Daniją ir vėliau į Prancūziją bei Angliją.[10] Her interests in her later years focussed more on politics and philosophy than on physics and mathematics.[reikalingas šaltinis]

Po antrojo pasaulinio karo, 1946 metais Hermann sugrįžo į Vakarų Voketiją. Ji buvo paskirta filosofijos ir fizikos profesore Brėmeno Aukštojoje Pedagoginėje mokykloje Pädagogische Hochschule in Bremen ir vaidino svarbų vaidmenį "Gewerkschaft Erziehung und Wissenschaft". 1961-1978 metais ji vadovavo Philosophisch-Politische Akademie, organizacijai, kurią 1922 metais įkūrė Nelsonas, kuri orientavosi į švietimą, socialinį teisingumą, politinio atsakingumo akcijas ir į savo filosofines šaknis.[11]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. C. L. Herzenberg: Grete Hermann: An early contributor to quantum theory, arXiv:0812.3986
  2. Léna Soler: The Convergence of Transcendental Philosophy and Quantum Physics: Grete Henry-Hermann's 1935 Pioneering Proposal, Constituting Objectivity, The Western Ontario Series in Philosophy of Science, 2009, Volume 74, II, Part 5, 329-344, doi:10.1007/978-1-4020-9510-8_20 (abstract)
  3. Minna Specht, Philosophisch-Politische Akademie (in German language), doanloaded January 22, 2012
  4. 4,0 4,1 Guido Bacciagaluppi, Elise Crull: Heisenberg (and Schrödinger, and Pauli) on hidden variables, On The History Of The Quantum — The HQ2 Special Issue, Studies In History and Philosophy of Science Part B: Studies In History and Philosophy of Modern Physics, vol. 40, no. 4, December 2009, pp. 374–382, 2009, doi:10.1016/j.shpsb.2009.08.004 (abstract), p. 10
  5. see Michel Bitbol, Pierre Kerszberg, Jean Petitot: Constituting Objectivity: Transcendental Perspectives on Modern Physics, Springer, 2009, ISBN 978-1-4020-9509-2, p. 331 ff.
  6. Elise Crull, Guido Bacciagaluppi: Translation of: W. Heisenberg, 'Ist eine deterministische Ergänzung der Quantenmechanik möglich?', preprint of May 2, 2011 (to be included in a planned book for CUP with the title '"The Einstein Paradox": The debate on nonlocality and incompleteness in 1935'), PhilSci archive (abstract, fulltext), footnote 5, p. 3
  7. „Von Neumann's 'No Hidden Variables' Proof: A Re-Appraisal“. Foundations of Physics, 40 (9-10), 1333–1340 (2010). DOI:10.1007/s10701-010-9480-9. 
  8. C. F. Freiherr v. Weizsäcker (interviewed), Konrad Lindner: Carl Friedrich von Weizsäcker über sein Studium in Leipzig, NTM Zeitschrift für Geschichte der Wissenschaften, Technik und Medizin, vol. 1, no. 1, pp. 3-18, doi:10.1007/BF02914089, see fulltext
  9. V. F. Lenzen: Die Bedeutung der Modernen Physik für die Theorie der Erkenntnis. Drei mit dem Richard Avenarius-Preis ausgezeichnete Arbeiten von Dr. Grete Hermann, Dr. E. May, Dr. Th. Vogel, In A. P. Ushenko (ed.): The Philosophy of Relativity, Science, vol. 85, no. 2217 (Jun. 25, 1937), pp. 606-607
  10. 10,0 10,1 Grete Henry-Hermann, Friedrich Ebert Foundation, downloaded January 22, 2012
  11. Philosophisch-Politische Akademie (in German language), downloaded January 22, 2012

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Straipsniai
  • Grete Hermann: Die naturphilosophischen Grundlagen der Quantenmechanik, Naturwissenschaften, Volume 23, Number 42, 718-721,
  • Grete Hermann: Die Frage der endlich vielen Schritte in der Theorie der Polynomideale. Unter Benutzung nachgelassener Sätze von K. Hentzelt, Mathematische Annalen, Volume 95, Number 1, 736-788, (abstract in German language) – The question of finitely many steps in polynomial ideal theory (review and English-language translation)
Kita literatūra
  • C. Herzensberg: Grete Hermann: Mathematician, Physicist, Philosopher, Bulletin of the American Physical Society, 2008 APS April Meeting and HEDP/HEDLA Meeting, Volume 53, Number 5, April 11–15, 2008 in St. Louis, Missouri (abstract)
  • Vera Venz: Zur Biografie von Grete Hermann, GRIN 2009, First edition 2001, ISBN 978-3-640-41992-4 (in German language)

Išorinės nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]