Grandininis laiškas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Grandininis laiškas

Grandininis laiškas – viena iš pašto šiukšlių rūšių, artima kompiuteriniams virusams. Grandininiai laiškai – tai laiškai, kuriais siekiama jų gavėją paskatinti išsiųsti kuo daugiau to paties laiško kopijų.

Popieriniai grandininiai laiškai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tokie laiškai buvo žinomi dar iki atsirandant elektroniniam paštui.

Pavyzdžiui, laiškas (popierinis) su adresų sąrašu, prašantis išsiųsti atvirutę pirmuoju adresu bei išsiuntinėti laišką pridedant savo adresą sąrašo apačioje.

Panašūs laiškai buvo žinomi dar prieš XX a.

Grandininių laiškų rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Apeliuojantys į sąžinę ir gailestį (mergaitė serga – reikia jai padėti).
  • Apeliuojantys į geranoriškumą (pranešk visiems kaip apsisaugoti nuo infarkto).
  • Perspėjantys apie neegzistuojančius pavojus. Kartais vartotojai klaidinami nurodant, kad koks nors jų kompiuteryje esantis sisteminis failas yra virusas arba perspėjami apie virusus, kurių esą nenustato jokie antivirusai.
  • Žadantys naudą jų siuntėjui (už išsiuntimą žadama nauda). Dažnai pateikiami „įrodymai“ – pasakojama apie asmenį, kitados išplatinusį laišką ir po to greitai praturtėjusį.
  • Gąsdinantys. Dažnai pateikiami „įrodymai“ – pasakojama apie asmenį, kitados neišplatinusį laiško ir dėl to esą nukentėjusį.[1]
  • Gražios mintys (pasidalink šiomis puikiomis mintimis su draugais).

Dažnai laiške jungiamos kelios psichologiniai paskatos. Pavyzdžiui, jei išsiųsi šiuos gražius žodžius – tave tikrai lydės sėkmė, jei neišsiųsi – ruoškis pavojams.[2]

Žala[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Grandininiai laiškai tapo pavojingi tik paplitus elektroniniam paštui. Nepatyręs vartotojas gali lengvai išsiųsti dešimtis laiško kopijų, ir tokie laiškai kartu su virusais ir šiukšlėmis apkrauna el. pašto dėžutes.

Grandininiai laiškai dauginasi geometrine progresija kaip kompiuteriniai virusai. Jų veikimas analogiškas kompiuterinio viruso veikimui, tik dauginimąsi užtikrina ne kompiuterinė programa, bet psichologiniai mechanizmai.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Newton, Michael (2004). The encyclopedia of high-tech crime and crime-fighting
  2. Борисов С. Б. Почтово-эпистолярные «трансмиссионные» практики. «Пирог счастья» и «гриб счастья»: современные разновидности женских коммуникативно-магических практик. Письма «счастливому солдату»: истоки жанра. Эпистолярное балагурство // Борисов С. Б. Культурные коммуникации и ритуалы./ Ответственный редактор С. Ю. Неклюдов. – Шадринск: Изд-во Шадринского пединститута, 2003