Gražuolė
Jump to navigation
Jump to search
Negražią, šlakuotą mergaitę Ingą, gyvenančią su vieniša mama – mašininke mėgsta visi kiemo vaikai, ir žaidžiant (ratu susėdę vaikai vidury šokantįjį apipila pagyromis arba patyčiomis) ją visada išrenka „gražuole“. Ji – širdingiausia ir tiesiog spindinti mergaitė didelėje kiemo kompanijoje. Tik vienas berniukas atvirai pasako kad ji negraži. Jis neseniai atsikėlė gyventi į šį kiemą, gavo „Nebylio“ pravardę ir nežada pripažinti nesuprantamas žaidimo taisykles. Inga išgyvena krizę. Viktoras, pastebėjęs Ingos pasimetimą, atneša jai gražią gėlę. Inga seniai apie tokią svajojo. Ji ir vėl laiminga.
Gražuolė – Lietuvos kino studijoje 1969 m. sukurtas meninis filmas. Filmo trukmė – 63 min.
Kūrybinė grupė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Režisierius statytojas – Arūnas Žebriūnas;
- Scenarijaus autorius – Jurijus Jakovlevas;
- Kompozitorius – Viačeslavas Ganelinas;
- Dirigentas – Aloyzas Končius;
- Operatorius statytojas – Algimantas Mockus;
- Montažo režisierius – Lilija Zivienė;
- Dailininkas statytojas – Algirdas Ničius;
- Kostiumų dailininkė – Viktorija Bimbaitė.
Vaidina[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Inga – Inga Mickytė;
- Ingos mama – Lilija Žadeikytė;
- Senis – Sergejus Martinsonas;
- švelnus berniukas – Arvydas Samukas;
- grubus berniukas – Tauras Ragalevičius;
- mergaitės – Auksė Kokštaitė, Vaiva Ragauskaitė;
- Vaidevutis Mickis;
- šlubis – Vladas Jurkūnas;
- milicininkas – Gediminas Girdvainis.
Siužetas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
DĖMESIO: toliau atskleidžiamos kūrinio detalės