Gražina Marija Martinaitienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Gražina Marija Martinaitienė
Gimė: 1936 m. liepos 8 d.
Širvintose
Sutuoktinis(-ė): Marcelijus Martinaitis
Veikla: Lietuvos dailės istorikė, kultūrologė, humanitarinių mokslų daktarė.

Gražina Marija Martinaitienė (g. 1936 m. liepos 8 d. Širvintose) – Lietuvos dailės istorikė, kultūrologė, humanitarinių mokslų daktarė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vyras Marcelijus Martinaitis. 1958 m. baigė lietuvių kalbą ir literatūrą Vilniaus pedagoginaime institute, 1974 m. – dailėtyrą Lietuvos dailės institute, 1979 m. – aspirantūrą Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute. 1994 m. humanitarinių mokslų daktarė.

Dirbo Lietuvos radijuje, žurnale „Kultūros barai“. 19811990 m. Lietuvos dailės instituto Kultūros paminklų sąvado rengimo grupės vadovė, 1990–2002 m. Kultūros ir meno instituto Sakralinės dailės skyriaus vedėja, nuo 2002 m. Kultūros, filosofijos ir meno instituto Bažnytinės dailės skyriaus vyriausioji mokslo darbuotoja.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslinių tyrimų kryptys – Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės menas, bažnytinė dailė, tautodailė, paminklosauga. Tęstinių leidinių „Menotyra“, „Lietuvos sakralinė dailė“ viena sudarytojų ir autorių. Parašė straipsnių apie Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės taikomąją dailę, bažnytinę dailę, profesionaliąją ir liaudies skulptūrą, kryždirbystę.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • A. Stasiulevičius: Dailininkas ir miestas, monografija, rusų k., 1987 m.
  • Užnemunės grafai Butleriai ir jų meninis palikimas, monografija, 2002 m.
  • Kontušo juostos Lietuvoje, monografija, 2007 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Justina AugustytėGražina Marija Martinaitienė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 349 psl.