Pereiti prie turinio

Gražina (poema)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Krokuvoje pastatyta skulptūra pagal Adomo Mickevičiaus poemą „Gražina“.

„Gražina“ (lenk. Grażyna) – epinė Adomo Mickevičiaus poema, išleista 1823 m. lenkų kalba Vilniuje. Kūrinyje pasakojama apie mitinę Lietuvos kunigaikščio Liutauro žmoną Gražiną, kuri didvyriškai žūsta kovoje prieš kryžiuočius.

„Gražiną“ Adomas Mickevičius parašė 1822 m. vasarą atostogaudamas Vilniuje. Adomo Mickevičiaus draugas poetas Antoni Edward Odyniec tvirtina, kad autorius suteikė Gražinai savo mylimosios kaunietės Karolinos Kowalskos bruožų.[1] Lenkų ir lietuvių kultūrose vėliau plačiai prigijusį kūrinio herojės vardą sukūrė pats Mickevičius, pasitelkęs būdvardį graži.[2] Lenkų rašytojas Christien Ostrowski teigia, kad poema įkvėpė 1831 m. sukilimo didvyrę Emiliją Pliaterytę.

Poemos veiksmas prasideda Naugarduko pilyje, į kurią naktį atvyksta kryžiuočiai susitarti su kunigaikščiu Liutauru dėl bendros kovos prieš kunigaikštį Vytautą. Pranešti kunigaikščiui apie nelauktus svečius siunčiamas senas gerbiamas karys Rimvydas. Liutauras Rimvydui papasakoja savo planą kartu su kryžiuočiais užimti Vytautui priklausantį Lydos miestą. Liutauras pavydi Vytautui jo šlovės, valdžios ir turto. Rimvydas supranta, kad Liutaurą nuo sąjungos su kryžiuočiais gali atkalbėti tik jo žmona Lydos kunigaikščio dukra Gražina, kuri yra Liutauro patarėja, turinti jam didelę įtaką. Gražinai irgi nepavyksta įtikinti vyro nepradėti brolžudiško karo. Kai Liutauras užmiega, kunigaikštienė liepia kryžiuočių pasiuntiniams nešdintis, tačiau jų komtūras Ditrychas Halštarkas fon Kniprodė pažada atkeršyti. Gražina sužino apie planuojamą kryžiuočių puolimą ir apsirengusi savo vyro šarvais išjoja su kariuomene į mūšį. Liutauras pabudęs viską supranta ir pats išskuba į mūšį, tačiau nespėja apginti savo žmonos – ją mirtinai sužeidžia kryžiuočiai. Kai uždegamas laidotuvių laužas su Gražinos palaikais, kunigaikštis Liutauras šoką į jį ir pranyksta dūmuose.

Poema ne kartą versta į lietuvių kalbą. 1899 m. išleistas Jr. Jono vertimas „Diedai ir Grażina“.[3] 1955 m. pasirodė Justino Marcinkevičiaus vertimas, kuris vėliau ne kartą leistas pakartotinai.[4]

Kultūrinė įtaka

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1884 m. Krokuvos parke „Planty“ buvo pastatytas marmurinis paminklas Gražinai.

Pagal poemą „Gražina“ 1933 m. kompozitorius Jurgis Karnavičius sukūrė operą „Gražina“.[5][6]

  1. Roman Robert Koropeckyj, „Adam Mickiewicz: the life of a romantic“. Cornell University Press, 2008. Page 35. ISBN 0-8014-4471-3.
  2. Mickevičius, saltiniai.lt
  3. Jr. Jonas „Vertimai iš Mickevycziaus. Diedai ir Grażina“. – 1899..
  4. Gražina ; Konradas Valenrodas : / Adomas Mickevičius. – Kaunas, 1958. – 106 p. – (Mokinio biblioteka)
  5. Operos „Gražina“ afiša
  6. Pirmoji originali lietuvių opera Čikagos scenoje
  • Poemos tekstas lenkų kalba su Jan Tysiewicz pratarme, iliustracijomis ir vertimais į prancūzų bei anglų kalbas, išleistas Paryžiuje 1859 metais. Google books preview.
  • Poemos tekstas lenkų kalba su paieškos galimybe [1] Archyvuota kopija 2019-07-02 iš Wayback Machine projekto.
  • Poemos vertimas į šiuolaikinę lietuvių kalbą [2]