Gotra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Gotra (hindi गोत्र = gotr; angl. gotra) – klanas Indijos hinduistų visuomenėje. Jį sudaro žmonės, kilę vyriškąja linija iš bendro protėvio vyro.

Žodžio kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žodis vsn. gotra reiškia 'karvių pašiūrė', o plačiau 'aptvaras'. Šis žodis turi įgijęs naujesnę prasmę 'giminė; kraujo giminaičiai' (primena prasmę 'banda aptvare'), kuri pirmą kartą užrašyta maždaug I tūkstantmečio pr.m.e. viduryje („Čhandogja Upanišada“).

Šios giminystės linijos buvo patrilinijiniai kilmės ryšiai brahmanų, kšatrijų (karių ir administratorių) ir vaišijų bendruomenėse.

Brahmanų klanai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasakymas „jis yra Kašyapa-gotra“ reiškia, kad jis vyriškąja linija kilęs iš išminčiaus Kašyapos (Kashyapa). Pagal Brihadaranjaka Upanišadą 2.2.6, Gautama ir Bharadvadža, Višvamitra ir Džamadagni, Vasištha ir Kašjapa bei Atri buvo septyni išminčiai (vadinami Saptarišiais 'septyni išminčiai'). Šių septynių išminčių palikuoniai hinduistų visuomenėje sudaro 7 brahmanų gotras. Kiti panašūs klanai vadinami gotrâvayava.[1]

Hinduistų pasaulėžiūroje vienos gotros nariai pasižymi tam tikrais būdingais bruožais, gautais iš prigimimo ar profesijos. Pagal brahmanų pažiūras brahmanai yra tiesioginiai palikuonys septynių ar aštuonių išminčių, o šie buvo iš Brahmos proto gimę sūnūs. Šie išminčiai – Gautama, Bharadvadža, Višvamitra, Džamadagni, Vasištha, Kašjapa ir Atri. Šį sąrašą kartais papildo aštuntuoju išminčiumi Agasthja. Visi šie aštuoni išminčiai vadinami gotrakarin, iš jų kildinamos visos 49 gotros (ypač brahmanų). Pvz., teigiama, kad iš Atrio kilo Atreja ir Gavisthiras gotros.[2]

Gotros ir kulos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gotros skiriamos nuo kula. Kula yra žmonių grupė, kurią vienija vienodi kultūriniai ritualai, dažnai garbinama ta pati dievybė (Kula-Devata 'klano dievas'). Kulos nesusijusios su kilmės linijomis ar kastomis. Iš esmės žmogus gali net pakeisti kulą, nes tai susiję su jo tikėjimu ir Iṣṭa-devatā.

Gotros hinduistų pasaulyje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kilus klausimui apie vedybas hinduistų bendruomenėje teiraujamasi apie jaunosios ir jaunojo kula-gotra (klaną ir kilmę), kad išsiaiškinti ar santuoka leistina. Hinduistų bendruomenėse paprastai santuoka gotros viduje draudžiama, nes visi vienos gotros nariai laikomi seserimis ir broliais. O santuoka džačio viduje ne tik leidžiama, bet ir pageidaujama. Džatų bendruomenėse paprastai santuokos su žmonėmis iš gotrų, kurioms priklausai pats, tavo motina ir senelė neleidžiamos.

Šiaurės Indijos džatų tautą sudaro 2500 gotrų, Utar Pradešo gudžarus – 3000 gotrų, o Andhra Pradešo ir Tamil Nadu mudiradžus (Mudirajas) – 2600 gotrų.

Hinduistų bendruomenėse vaikai priklauso tai pačiai gotrai kaip ir tėvas, o malajalių ir tulų bendruomenėse – motinos gotrai.

Šių dienų hinduistų bendruomenėse gotros sąvoka taikoma visose giminystės linijų sistemose.

Gotros ir santuokos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Patrilinijinėje hinduistų visuomenėje nuotaka priklauso tėvo gotrai iki vedybų, o po to – vyro gotrai. Jaunasis (sūnus) priklauso tėvo gotrai visą gyvenimą.

Tradicinėje santuokų sistemoje santuokos gotros viduje neleidžiamos dėl privalomos egzogamijos. Tokios neleistinos santuokos vadinamos „sagotra santuokos“, kur sa reiškia 'toks pat, panašus'. Vienos gotros nariai laikomi kraujo giminaičiais, tad jų tarpusavio vedybos laikomos kraujomaiša.

Kanadų kalbos žodžiai sahodara 'brolis' ir sahodari 'sesuo' kilę iš skr. saha udara; सहोदर 'gimę iš tų pačių įsčių'. Bendruomenėse, kur vaikai narystę gotroje paveldi iš tėvo, leisto santuokos tarp sėsės pagal motiną ir dukterėčios.[3] O matrilinijinėse bendruomenėse, pvz., tulų ir nairų, kur priklausomybė gotrai perduodama motinos linija, tokios santuokos uždraustos.

Pietų Indijos hinduistų bendruomenėse paplitęs dalykas yra leisto kroskuzeninės (pusbrolių ir pusseserių) santuokos. Jose leista tuoktis brolių ir seserų vaikams, nes jie priklauso skirtingoms gotroms. Vyras gali vesti dėdės pagal motiną dukterį arba tetos pagal tėvą dukterį, tačiau negali vesti tėvo brolio dukters. Pastaroji priklauso tai pačiai gotrai ir laikoma tokia pačia kraujo giminaite kaip ir tikra sesuo.[4]

Šiaurės Indijos bendruomenėse sudarant santuokas ne tik laikomasi gotrų taisyklių, bet ir laikomasi papildomų taisyklių, peržengiančių gotrų ribas ir praplečiančių kraujomaišos sąvoką.[5]

Egzistuoja vienas socialiai leidžiamas būdas apeiti tokius sagotra santuokų apribojimus. Tam būsima nuotaka įdukrinama (Dathu ritualas) kitos gotros šeimoje, paprastai nuotakos dėdės pagal motiną šeimoje. Šis dėdė ir jos vaikai priklauso kitai gotrai nei iki tol priklausė būsima nuotaka. Po įdukrinimo nuotaka pasidaro kitos gotros narė ir santuoka su buvusiu bendragotriu tampa įmanoma.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]