Gopė
Gopė arba gopika (skr. गोपी = IAST: gopī – 'piemenaitė, karviaganė') – sąvoka, sutinkama hinduizme, dažniausiai vartojama kalbant apie karves ganančių piemenaičių grupę, kurios yra garsios vaišnavizmo teologijoje dėl jų besąlygiško atsidavimo (bhaktės) Krišnai, nupasakoto Bhagavatos puranoje ir kituose puraniniuose tekstuose. Šioje grupėje, viena gopė, vardu Radha (arba Radhika) vaidina ypatingai svarbų vaidmenį daugelyje vaišnavų tradicijų, ypatingai gaudija vaišnavizme. Ji laikoma aukščiausiojo viešpaties palaimos įsikūnijimu. XV–XVI a. vaišnavai gopės kultą pagrindė teologiškai, jas laiko tobulo atsidavimo dievui pavyzdžiais.
Pasak tekstų, Vrindavane, kur Krišna praleidęs jaunystę, gopės buvo jo intymiausių žaidimų (lyla) dalyvės. Pagal sakmes apie gopių meilę Krišnai sukurta grožinių kūrinių įvairiomis Indijos kalbomis, svarbiausi – Bhagavatapurana ir Džajadevos poema „Gytagovinda“.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Kazimieras Seibutis. Gopės. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004