Google autonominis automobilis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Google autonominis automobilis kelyje
Google automobilis su dukterinės kompanijos Waymo ženklu
Visureigis Lexus RX450h, perdarytas į bepilotį automobilį, skirtą testuoti sudėtingo reljefo keliuose
Google automobilyje įsėdęs JAV valstybės sekretorius John Kerry

Google autonominis automobilis (angl. Google Driverless Car) – Google kompanijos sukurtas autonominis automobilis, save vairuojančio elektrinio automobilio prototipas, neturintis vairo, stabdžių ir akseleratoriaus pedalų. Jis savo išvaizda primena Smart ir Nissan Micra hibridą, su dviem sėdynėmis, vieta bagažui. Automobilis bandomas Kalifornijoje (JAV), daugiausiai Mauntain Vju apylinkėse, kur yra Google būstinė, be to, tam neprieštarauja valstijos įstatymai. Planuojama automobilį pradėti viešai naudoti vežant eilinius žmones, o ne tik Google inžinierius 2020 m.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Autonominio automobilio projektą Google pradėjo 2009 m.[2] Iš pradžių buvo naudojami modifikuoti Toyota Prius, Audi TT, Lexus RX450h automobiliai, kuriuose sėdėjo patyręs vairuotojas ir Google inžinierius (keleivio sėdynėje). 2014 m. gegužę Google pristatė naują save vairuojančio automobilio prototipą be vairo ir kitos įprastos vairavimui reikalingos įrangos. 2015 m. baigta pirmoji automobilių bandymų serija viešo naudojimo keliuose Ostine, Teksase. Nuo 2016 m. gruodžio mėn. projektą ėmė vystyti dukterinė įmonė Waymo.

Automobilio galimybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Google vizijose tokie automobiliai nėra visiškas asmeninio automobilio atitikmuo. Tai veikiau bendro naudojimo automobiliai, skirti visai šeimai arba pakeičiantys taksi.

Automobilis gali vežti du žmones iš vienos vietos į kitą, nereikalaudamas jokių naudotojo įsikišimų. Mašina iškviečiama naudojantis išmaniuoju telefonu į vietą, kurioje yra vartotojas ir nugabena jį į iš anksto pasirinktą galutinį tašką. Mašinoje nėra vairo ar rankinių valdymo įtaisų, tik starto ir avarinio sustojimo mygtukai. Keleiviai nedideliame ekrane mato įvairią informaciją: oro ir kelio sąlygas, važiavimo greitį ir kt.

Elektrinis variklis vienos kelionės metu gali nuvažiuoti apie 160 km. Automobilio korpuso forma suteikia jo jutikliams geriausią įmanomą matomumą. Jutiklių ir programinės įrangos su tiksliais skaitmeniniais žemėlapiais dėka nustatoma automobilio vieta realiame pasaulyje. Kaip ir panašios sistemos įprastiniuose automobiliuose, naudojama navigacijos sistema, kuri rodo automobilio buvimo vietą. Automobilio artimąją aplinką 360 laipsnių kampu fiksuoja radaras, lazeriai ir vaizdo kameros. Ant automobilio sumontuotas optinis tolimatis Lidar (Light Identification Detection and Ranging), lazerio pagalba skenuojantis aplinką ir sudarantis supančios aplinkos trimatį vaizdą. Automobilio programinė įranga jį lygina su integruotu detaliu žemėlapiu ir priima savarankiško vairavimo sprendimus. Be borto kompiuterio sprendimų, atliekami papildomi skaičiavimai nuotoliniu būdu. Taip pat maršruto skaitmeninis žemėlapis inžinierių patikslinamas dar prieš numatomą automobilio išvykimą.[3]

Programinė įranga atpažįsta stovinčius ir judančius objektus: žmones, kitus automobilius, kelio ženklus ir žymėjimą, šviesoforų šviesas. Automobilis laikosi Kelių eismo taisyklių, atsižvelgia į įvarius galimus pavojus, pavyzdžiui, dviratininkus, kelio remonto darbus, moka saugiai juos apvažiuoti.

Automobilio greitis limituotas iki 40 km/h, todėl jis negali važiuoti kai kuriuose keliuose, tačiau tai sumažina galimos avarijos pasekmes. Google automobilis buvo sukurtas taip, jog būtų kuo mažiau pavojingas pėstiesiems: jo priekinės detalės pagamintos iš minkštų medžiagų, priekinis stiklas – iš lankstaus plastiko. Automobilyje taip pat įrengti saugos diržai, turi atsargines nenaudojamas sistemas stabdymui ir vairavimui, jeigu pirminės sistemos imtų streikuoti.

Automobilio naudojimą viešuose keliuose riboja kai kurie jo trūkumai. Pvz., 2013 m. kovo mėn. duomenimis, Google automobiliai negalėjo važiuoti pilant lietui ar esant apsnigtai vietovei. Tai lemia vietos identifikavimas pagal iš anksto nufotografuotų vaizdų palyginimą su automobilio sistemų skenuojamu landšaftu. Tokiu būdu Google sistema atskiria praeivį nuo pakelės stulpo, bet bejėgė esant blogoms oro sąlygoms. 2014 m. rugpjūčio 28 d. duomenimis, ši sistema negalėjo atpažinti laikinųjų šviesoforo signalų, atskirti pėsčiojo nuo policininko ar suglamžyto popieriaus nuo akmens. Be to, dar nesugebėjo parkuotis.

Eismo įvykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Autonominių automobilių JAV viešuose keliuose įteisinimo žemėlapis. 2016 m. kovo 23 d. jų bandymai buvo legalūs Kalifornijoje, Mičigane, Floridoje, Nevadoje, Arizonoje, Šiaurės Dakotoje, Tenesyje, Kolumbijos apygardoje ir Jutoje.
Autonominis automobilis su vairuotoju:

██ legalu

██ iš dalies legalu (executive order)

██ planuojama

100% autonominis automobilis:

██ legalu

██ iš dalies legalu (executive order)

██ planuojama

2012 m. rugpjūtį Google pranešė, kad visi kompanijos save vairuojantys automobiliai nuvažiavo virš 500 tūkst. km, nepatyrę autoavarijų, paprastai visada kelyje esant apie 12 automobilių. Buvo pradėta tokius automobilius bandyti su vienu vairuotoju vietoje ekipažo iš dviejų žmonių. 2016 m. kovo mėn. duomenimis, Google autonominiai automobiliai kartu buvo nuvažiavę 2,4 mln. km.[4]

Pasak pačios Google ataskaitų, jos testuojami automobiliai keliuose pateko į 14 susidūrimų, iš kurių 13 atvejų kalti buvo kiti vairuotojai. Iki 2016 m. nebuvo avarijų, dėl kurių reikėtų kaltinti autonominio automobilio programinę įrangą.[5]

2015 m. birželį Google įkūrėjas Sergejus Brinas patvirtino, kad jų automobiliai pateko į 12 eismo įvykių, iš kurių aštuoniuose įvykiuose jiems atsitrenkė į galinę dalį sustojus prie šviesoforo, dviejuose – kiti vairuotojai kliudė automobilio šoną, viename – kitas vairuotojas pervažiavo per „Stop“ ženklą, dar viename – pats Google darbuotojas vairavo rankiniu būdu.[6] 2015 m. liepą trys Google automobiliu vykę darbuotojai patyrė nesunkius sužeidimus, kai į jų sustojusį automobilį prie šviesoforo atsitrenkė kitas automobilis. Tai buvo pirmas kartas, kai eismo įvykyje su autonominiu automobiliu nukentėjo žmonės. 2016 m. vasario 14 d. Google automobilis bandydamas išvengti susidūrimo su smėlio maišais gulėjusiais ant kelio, manevruodamas kliudė autobusą. Google pripažino savo atsakomybę, šį atvejį pavadindama pamokančiu.

Teisinė bazė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Keturiose JAV valstijose ir Vašingtone buvo priimti įstatymai, leidžiantys naudoti save vairuojančius automobilius. Nevadoje toks įstatymas įsigaliojo 2012 m. kovo 1 d. Nevados automobilių transporto departamentas (ATD) išdavė numerius pirmajam autonominiam automobiliui 2012 m. gegužės mėn. Tai buvo modifikuotas Toyota Prius su Google eksperimentine bepiločio vairavimo įranga.[7] 2012 m. balandį Florida tapo antrąja valstija, kuri legalizavo autonominių automobilių bandymus viešuosiuose keliuose, Kalifornija – trečiąja po to, kai gubernatorius Jerry Brown pasirašė įstatymą Google būstinėje Mauntain Vju. 2013 m. gruodį Mičiganas tapo ketvirtąja valstija, leidusia važiuoti šiems automobiliams. 2014 m. liepą Aidaho valstijos Ker d'Aleno miestas priėmė robotų naudojimo įstatymą, kuris apėmė ir nuostatas, leidžiančias savarankiško vairavimo automobilius.

2015 m. gruodį Kalifornijos automobilių transporto departamentas (ATD) paskelbė ilgai lauktą autonominių automobilių naudojimo taisyklių projektą, kurį 2016 m. pradžioje pristatė viešiems svarstymams Los Andžele ir Sakramente. Jei įstatymas įsigaliotų, tokiuose automobiliuose būtų privalomi įprastas vairas ir pedalai kartu su vairuotoju, turinčiu „autonominio automobilio vairavimo teises“. Vairuotojas būtų atsakingas už eismo taisyklių pažeidimus ir įvykius nepriklausomai nuo to, ar jis tuo momentu buvo ar nebuvo prie vairo.[8][9] Dėl įstatymo perspektyvos ATD akcentavo galimas rizikas, susijusias su tokių naujų technologijų diegimu. Pabrėžta, kad jų gamintojams reikia įgauti daugiau patirties autonominių automobilių bandymuose viešajame eisme prieš padarant šią technologiją prieinama plačiajai visuomenei. Kol kas Google projekto vadovas Chris Urmson vykdo lobistinę veiklą JAV senate.[10]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka

Wikimedia alt gold.svg

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.

Wikimedia alt gold.svg Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.