Gobinis rudasis lokys
| Ursus arctos gobiensis |
|---|
.JPG) |
| Mokslinė klasifikacija |
| Binomas |
| Ursus arctos gobiensis Sokolov e Orlov, 1992 |
Gobinis rudasis lokys (Ursus arctos gobiensis) – rudojo lokio (Ursus arctos) porūšis, gyvenantis Gobio dykumoje (Mongolija).
Porūšis unikalus tuo, kad šio porūšio individai gyvena dykumoje. Gobiniai lokiai kartais laikomi tibetinio rudojo lokio reliktine populiacija.[1]
1992 m. teriologai V. Sokolovas ir V. Orlovas aprašė gobinius lokius kaip atskirą rūšį Ursus gobiensis[2].
Amerikiečių biologas Dž. Šaleris (G. B. Schaller) mano, kad gobiniai lokiai labai skiriasi nuo kitų rudųjų lokių, todėl yra atskira lokių rūšis.[3]
Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal negausius stebėjimus, gobinis lokys yra smulkesnis už kitus ruduosius lokius. Kūnas apie 1,5 m ilgio, sveria 90-120 kg. Jo kailis gelsvarudis ar raudonrudis. Kojos ilgesnės negu kitų lokių. Greitai bėgioja, vikriai lipa į kalnų šlaitus. Labai atsargus, todėl sunkiai aptinkamas.
Gobio lokiai visaėdžiai, bet dažnai minta šaknimis (ypač mėgsta rabarbarų, kurie dažni šiuose kalnuose, šaknis), išrausia skruzdėlynus. Dažniausiai maisto ieško oazėse, kur augalijos įvairovė didžiausia.
Lokės atsiveda vieną lokiuką.
Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Porūšis įtrauktas į Mongolijos Raudonąją knygą kaip labai retas. Gali būti, kad tai nykstantis porūšis, nes jo gausumas labai mažas, todėl jis lengvai pažeidžiamas. Dž. Šaleris paskaičiavo, kad populiaciją sudaro tik apie 30 individų. Gobinių lokių išsaugojimui ketinama Gobio rezervate sukurti visiškos ramybės zonas, kur bus draudžiama įvažiuoti automobiliams.
Gobiniai lokiai gyvena Cagaan-Bogd-Uulo kalnų masyve (tai labiausiai į rytus nutolusi Tian Šanio kalnų atšaka). Arealo ilgis 50-60 km, o plotas – ne didesnis kaip 10-15 tūkstančių km².
Stebėjimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmieji gamtininkai, matę gyvą gobinį lokį, (1943 m. rugpjūtis) buvo geografas E. Murzajevas (Э.М. Мурзаев) ir botanikas A. Junatovas (А.А. Юнатов).
1966 m. kariškiai buvo sugavę lokiuką, kuris kurį laiką gyveno pasienio užkardoje, paskui buvo perduotas į cirką, kur žuvo nuo ligos. Jo iškamša yra Ulan Batoro Istorijos ir gamtos muziejuje.
Viena pirmųjų gobinio lokio nuotraukų buvo paskelbta tik 1998 m.
Filme „Mountains of the Snow Leopard“ rodoma lokė su lokiuku, kasantys rabarbarų šaknis.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Galbreath G.H., Groves C.P>, Waits L.P. (2007) Genetic resolution of composition and phylogenetic placement of the Isabelline Bear Archyvuota kopija 2010-12-03 iš Wayback Machine projekto.. Ursus 18(1):129–131
- ↑ Sokolov V., Orlov V. (1992) A new species of bear – Ursus gobiensis sp.n. – mazaaly or Gobi bear. Page 133 in Berlin Symposium on Mongolian Biological Resources, 24 March 1992. East German Academy of Sciences, Berlin, Germany. (rusų kalba)
- ↑ Grasslands, Shrublands, Deserts. In: Endangered Species Handbook
- Гобийский медведь[neveikianti nuoroda]
- Монголия. Путеводитель[neveikianti nuoroda]
- The Gobi Bear Expedition
- McCarthy T.M., Waits L.P., Mijiddorj B. (2009) Status of the Gobi bear in Mongolia as determined by noninvasive genetic methods Archyvuota kopija 2017-08-09 iš Wayback Machine projekto.. Ursus 20(1):30–38
- Balint P.J., Steinberg J.A. (2003) Conservation Case Study of the Gobi Bear. Archyvuota kopija 2012-12-22 iš Wayback Machine projekto. In D. Badarch, R. A. Zilinskas, and P. J. Balint, editors. Mongolia Today: Science, Culture, Environment, and Development. London, UK: RoutledgeCurzon, pp. 238–257.
- Videofilmas „Mountains of the Snow Leopard“ (60 min.). Survival Anglia. 1994.