Glazkovo kultūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Glazkovo kultūra
XVIII a. pr. m. e. – XIII a. pr. m. e.
Dab. valstybės: Rusija (Irkutsko sritis)
Ist. regionas: Pabaikalė
Amžius: bronzos amžius
Rasė: mongoloidai
Lingvistinė gr.: tunguzai

Glazkovo kultūra – bronzos amžiaus pradžios archeologinė kultūra, pavadinta pagal Irkutsko Glazkovo priemiestyje 1887 m. N. Vitkovskio tyrinėtą kapinyną.

Arealas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Glazkovo kultūra 1800–1300 m. pr. m. e. buvo paplitusi Pabaikalėje.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Glazkovo kultūros žmonės vertėsi žvejyba, pradėjo naudoti pirmuosius metalinius dirbinius – iš pradžių varinius, vėliau bronzinius, pagamintus pagal akmeninių ir kaulinių įrankių formas, t. p. naudojo molinius indus, akmeninius ginklus ir įrankius – ovalo formos kirvius, tiesiu pagrindu strėlių antgalius. Prekiavo su Rytų šalimis – rasta jūros kriauklių iš Japonijos jūros ir Molukų.

Klostėsi patriarchatas ir turtingųjų sluoksnis. Mene plito savita ornamentika – tiesių linijų geometriniai ornamentai, schematizuotas plokštuminis žmonių vaizdavimas. Religija – protėvių ir saulės kultas; rasta žmonių figūrėlių iš mamuto ilčių. Glazkovo kultūros kultūros gyventojai buvo Sibiro miškų genčių – evenkų ir jukagyrų tautų – protėviai.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Glazkovo kultūra. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 748 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]