Gižų šv. Antano Paduviečio bažnyčia

54°36′14.19″ š. pl. 23°13′13.73″ r. ilg. / 54.6039417°š. pl. 23.2204806°r. ilg. / 54.6039417; 23.2204806

Gižų šv. Antano Paduviečio bažnyčia

Vyskupija	Vilkaviškio
Dekanatas	Vilkaviškio
Savivaldybė	Vilkaviškio rajonas
Gyvenvietė	Gižai
Statybinė medžiaga	akmenų mūras
Pastatyta (įrengta)	1850 m.
Stilius	neogotika

Kitos reikšmės – Šv. Antano Paduviečio bažnyčia.

Gižų šv. Antano Paduviečio bažnyčia – bažnyčia, stovinti Gižų kaime, 1 km į šiaurės rytus nuo magistralinio kelio A7 Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas . Architektūros paminklas.^[1]^[2]^[3] Į paminklinį bažnyčios kompleksą įtraukta klebonija, ūkinis pastatas, šventoriaus tvora su vartais.

Parapijai priklauso Paežerių šv. Antano koplyčia.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1774 m. Minsko vaivados A. Chmaros iniciatyva pastatyta medinė bažnyčia. Ji 1834 m. sudegė. Gižų dvaro savininkai 1847–1850 m. pagal italų architekto Henriko Markonio projektą pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Prie jos veikė parapinė mokykla. Klebonas Lukas Staugaitis (1838–1913 m., mirė Gižuose 1907 m. įkūrė „Žiburio“ draugijos skyrių, kuris įsteigė biblioteką-skaityklą, 1910 m. surengė viešą lietuvišką vakarą su vaidinimu. L. Staugaitis perdirbo ir 1888 m. išleido „Lietuvišką lamentorių" (išėjo 19 leidimų).

Gižų dvare 1922–1930 m. veikė Seinų kunigų seminarija. 1938 m. bažnyčia išdažyta. 1944 m. sudegė mūriniai dviaukščiai parapijos namai su sale. Po karo bažnyčia suremontuota.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bažnyčia neogotikinė, stačiakampio plano, su bokšteliais. Ji halinė, trijų navų. Sienos iš akmenų, su raudonų plytų eilėmis, bokšto ir korpuso kampai sutvirtinti kontraforsais, kuriuos vainikuoja bokšteliai. Bažnyčios vidų puošia neogotikiniai altoriai, vargonų choras, sakykla. Šventoriaus tvora akmenų mūro.