Girolamo Biancone

Džirolamas Bjankonė (it. Girolamo Biancone, apie 1530 m. Tolmedzas – tarp 1589 m. sausio 18 d. ir 1593 m. kovo 31 d.) – friuliškai rašęs friulų poetas.

Biografija

Gimė Tolmedzo valdytojo Andrėjos (Andrea) šeimoje. Didžioji Dž. Bjankonės gyvenimo dalis buvo pažymėta kruvinų Tolmedzo kilmingųjų rietenų, prasidėjusių dar prieš jam gimstant, 1511 m. Tarpusavyje daugiausia kariavo Koloredų (Colloredo) ir Savornjanų (Savorgnano) šeimos, kiti kilmingieji, palaikydami vieną ar kitą pusę, į šias rietenas įsitraudavo. 1568 m. buvo bandoma šiedvi šeimas sutaikyti ir ta proga Dž. Bjankonė parašė sonetą „Sore la paas dai signors Colorez e Savorgnians“. Rasti ir išleisti du (1574 ir 1576 m.) Dž. Bjankonės laiškai Marcijui Koloredui (vienam iš pagrindinių nesantaikos veikėjų). 1568 m. sonetas „Sore lu Clarissim misser Francesch Viniir lutignint d’Udin“ susijęs su nužudytųjų dėl garbės mirtimis, sonete primygtinai ir nuoširdžiai raginama Friulyje padaryti tvarką.

Dž. Bjankonė vedė Olimpiją, Džordžo Elto di Džemonos dukterį, kurios protėviai kilę iš Zalcburgo. 1570 m., kaip sulaikytasis liudytojas, Dž. Bajankonė dalyvavo Matėjo Bruno di Tolmedzo teisme, šis žmogus buvo teisiamas už reformacijos doktrinų palaikymą ir sklaidą. Ilgą laiką ir Dž. Bjankonė buvo įtariamas kaip reformacijos šalininkas, tačiau visi jo kūriniai, tarp jų ir namažai sonetų, šiuos įtarimus nuneigia.

D. Bjankonė apibūdinamas kaip drovus ir uždaras poetas. Vis dėlto jis susirašinėjo su dauguma XVI a. friulų kultūros veikėjų: Rikardu Luidžiniu, Nikolo Morlupinu, Džirolamu Siniu, Fabiju Kvintilianu Ermakora, Paolu Rigolinu, Džuzepe Dačianu. Vienas žinomiausių Dž. Bjankonės kūrinių – 24–ių oktavų eilės „Krikščioniški įspėjimai“ (it. Avvertimenti cristiani). Šie įspėjimai – tai ilgas ir mąslus Evangelijų perpasakojimas apie eschatologinius ženklus: karalysčių karus, epidemijas, badą, šalis.