Giovanni Segantini

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Džovanio Segantinio autoportretas, 1895 m.

Džovanis Segantinis (it. Giovanni Segantini, 18581899 m.) – XIX a. pabaigos Šveicarijos dailininkas, pagarsėjęs simbolistiniais Alpių peizažais.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Džovanis Segantinis gimė 1858 m. sausio 15 d. Arke Pietų Tirolyje, tuometinėje Austrijoje (dabar Italija) Agostino Segantinio ir Margeritos de Džirardi šeimoje. Motina greitu laiku mirė ir 7 metų Džovanis su pusesere Irena buvo išsiųstas į Milaną, kuriame praleido sudėtingą vaikystę ir jaunystę. Išmoko batsiuvystės, dirbo brolio chemijos ir fotografijos krautuvėlėje, galų gale tapo tapytojo-dekoratoriaus asistentu. Jis lankė užsiėmimus Milano dailės akademijoje ir pasiekė žinomumo paveikslu „Šv. Antonijaus bažnyčios choras“. 1881 m. Dž. Segantinis su drauge Luidžija Bugati paliko Milaną ir apsistojo Alpių priekalnių Brijancos kaimo vietovėje, piešė valstiečių eskizus, ieškojo kitokių, nei akademistinės, dailės formų. 1882 m. nevedusiai porai gimė sūnus Gotardas, vėliau jie susilaukė sūnų Alberto ir Marijo, bei dukters Bjankos.

1886 m. dailininkas apsistojo Savonjino kaime Alpėse, Graubiundene. Tapė kalnų peizažus, suteikdamas jiems alegorinę, simbolistinę prasmę. Po 8 metų spaudžiamas kantono mokesčių ir kreditorių persikėlė į Engadiną, bei dar vėliau į Šalė Kuoni Majoloje. Dailininko šeima gyveno prabangiai ir greitai išleisdavo pinigus, kuriuos gaudavo už tuo metu gana brangiai parduodamus paveikslus. Džovanis Segantinis mirė netikėta mirtimi 1899 m. rugsėjo 28 d. tapydamas triptiką „Gyvenimas“, „Gamta“ ir „Mirtis“ Šafbergo kalne prie Pontrezinos. Jam buvo tik 41 metai. Dailininkas gyveno praktiškai atsiskyręs nuo pasaulio, eksperimentavo su optiniais dailės efektais išvystydamas techniką, panašią į puantilizmą. 1908 m. Sankt Morice įsteigtas Džovanio Segantinio muziejus. Jo tapybos vietovėse Engadine (Šveicarija) įrengtas Segantinio pažintinis takas.

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka