Giovanni Battista Salvi da Sassoferrato

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Sasoferato autoportretas, apie 1650 m.

Džovanis Batista Salvis, geriau žinomas pravarde Sasoferatas (nuo gimimo vietovės, it. Giovanni Battista Salvi da Sassoferrato, 1609–1685 m.) – XVII a. italų baroko tapytojas .

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Labai mažai yra išlikę žinių apie dailininką, didesnioji jo kūrinių dalis − mažo formato religiniai paveikslai, skirti maldai, kuriuose vaizduojama Madona. Tikriausiai šie kūriniai būdavo nutapomi iš anksto ir po to parduodami. Iš istorijos težinomas vienui vienas įtakingas dailininko rėmėjas − Olimpia Pamphilj, kuri apmokėjo garsiausią Sasoferato kūrinį „Šv. Rožančiaus Madona“ Šv. Sabinos bažnyčioje Romoje..

Džovanis Batista Salvis gimė Sasoferato miestelyje Italijos Markės regione. Iš pradžių jį tapybos mokė tėvas Tarkvinjas Salvis. Po to dailininkas mokėsi pas Domenikiną Neapolyje. Sasoferato kūriniai dažnai buvo paremti jau buvusiais meno pavyzdžiais: Perudžino, Rafaelio, Ticiano. Tuo dailininko kūryba stipriai skyrėsi nuo kitų to meto Italijos baroko tapytojų. Susidomėjimas Sasoferato kūriniais pakilo XIX a. kartu su padidėjusiu dėmesiu Rafaelio dailei. Jo garsiausiu kūriniu minimas paveikslas „Šv. Rožančiaus Madona su Šv. Dominyku ir Šv. Kotryna“, esantis Šv. Sabinos bažnyčioje Romoje Avelino kalvoje. Dailininkas daugiausiai gyveno Romoje, kur mirė 1685 m. Geriausi jo kūriniai, laikoma, atlikti apie 1640−1650 m.

Darbų galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]