Gintaras Lazdynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Gintaras Lazdynas
Gimė: 1959 m. kovo 27 d. (60 metų)
Kretingoje
Sutuoktinis(-ė): Laura Lazdynienė
Veikla: Lietuvos pedagogas, literatūrologas
Pareigos: Laisvas tyrinėtojas
Išsilavinimas: humanitarinių mokslų daktaras
Alma mater: Šiaulių pedagoginis institutas

Gintaras Lazdynas (g. 1959 m. kovo 27 d. Kretingoje) – Lietuvos literatūros tyrinėtojas, humanitarinių mokslų daktaras, docentas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1977 m. baigė Šiaulių 10-ąją vidurinę mokyklą, 1978 m. – miesto 13-ąją technikos mokyklą. 19791983 m. studijavo lituanistiką Šiaulių pedagoginiame institute, 1983 m. užėmė I vietą studentų mokslinių darbų apžiūroje Lietuvoje ir II vietą TSRS (Kemerove). 19931998 m. mokėsi jungtinėje Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantūroje. 1998 m. apgynė disertaciją „Romaninių struktūrų formavimasis Lietuvoje: Nuo Algimanto iki Altorių šešėly“, humanitarinių mokslų daktaras. [1]

Nuo 1978 m. dirbo Šiaulių televizorių gamyklos konstravimo biure, Biržų kelių valdyboje. 19831985 m. Šiaulių pedagoginio instituto Lietuvių literatūros katedros asistentas, dėl antisovietinių pasisakymų buvo priverstas palikti katedrą, dirbo Kretingoje. Nuo 1990 m. Šiaulių pedagoginio instituto (nuo 1997 m. Šiaulių universitetas) dėstytojas, 19981999 m. Lietuvių literatūros katedros vyr. asistentas, nuo 1999 m. docentas, 2004 - 2013 m. Literatūros istorijos ir teorijos katedros docentas. 19981999 m. dar ir Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių literatūros katedros vyr. asistentas, 19992003 m. Vilniaus universiteto Kauno humanitarinio fakulteto Lietuvių filologijos katedros docentas.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbiausios mokslinių tyrimų sritys – romano istorija ir teorija, europietiškasis herojinis epas, vokiečių Bildungsromano teorija, vokiečių romantizmo estetika, romano, herojinio epo ir stebuklinės pasakos estetinis subjektas, literatūros tyrimo metodologijos, lietuvių romano raida, lietuvių romantizmo problema. [2]

Daugiau kaip 80 mokslinių ir mokslo populiarinimo bei Lietuvių literatūros enciklopedijos straipsnių autorius.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Romano teorijos pradmenys, Šiauliai, 1998 m.
  • Romano struktūrų formavimasis Lietuvoje: Nuo Algimanto iki Altorių šešėly, Kaunas, 1999 m.
  • Vokiečių Bildungsromanas: teorinis aspektas, mokslinė monografija, Šiaulių universitetas. Šiauliai, Šiaulių universiteto leidykla, 2003 m. ISBN 9986-38-390-0
  • Romantizmo sampratos problema. Šiauliai, ŠU leidykla, 2008. 121 p. (CD/Pdf formatas). ISBN 978-9986-38-903-3 [1]

Svarbiausi straipsniai:

  • Psichoanalitinis Katedros Nepažįstamosios portretas. Teksto slėpiniai. 2015, Nr. 17, p. 30-49.[2]
  • Dar viena Liudo Vasario mylimoji. Metai. 2015, Nr. 7, p. 89-98. [3]
  • Liudas Vasaris – bedievis kunigų seminarijoje? Gimtasis žodis, 2015, Nr.8, p. 9-16, Nr. 9, p. 8-15.
  • Psichoanalitinis Katedros Nepažįstamosios portretas. Teksto slėpiniai. 2015, Nr. 17, p. 30-49.
  • Liudo Vasario moterys, arba poeto gimimo kelias. Teksto slėpiniai, 2013, Nr.16, p. 23-44. [4]
  • "Trakų pilis": tarp aukso amžiaus ir griuvėsių motyvo, LKMAMetraštis, 2013, t.37, p. 299-312. [5]
  • Early Conceptions of Romanticism in Lithuania and the Poem Anykščių Šilelis. Lituanus, 2013, t.59:2, p. 5-29.
  • Herojinis epas: didžioji lietuvių tautos liga. Metai, 2013, Nr. 7, p. 77-91.
  • Kultūrinės įtakos pėdsakai „Anykščių šilelyje“. Inter-studia humanitatis. 2012. Nr.13, p. 125-144.
  • Anykščių šilelis polemikos tarp romantinio ir klasikinio meno kontekste. Lituanistica. 2012. T. 58, Kn. 4, p. 320-331. [6]
  • Romantizmo sąvokos kelias į Europą. Gimtasis žodis. 2012 Nr. 2, p. 6-14.
  • Žemaitės recepcija: vedybų sandėris apsakyme Marti. Gimtasis žodis. 2012 Nr.11, p. 36-40, Nr. 12. p. 2-10.
  • Konceptualios kritikos viršūnės ir gelmės. Colloquia, 2012. Nr. 29, p. 192-204. [7]
  • Julijonas Lindė-Dobilas. Lietuvių literatūros istorija. XX amžiaus pirmoji pusė. Antra knyga. Vilnius: LLTI, 2010, p.87-99. ISBN 978-609-425-041-5.
  • Žemaitės recepcija: Meilės kvadratas apsakyme „Petras Kurmelis“. Gimtasis žodis. 2010 Nr. 10, p. 6-17.
  • Tarp viduramžių ir naujųjų laikų, arba kada „užtekės Lietuvai laimės saulutė“ (Julijonas Lindė-Dobilas). Inter-studia humanitatis. 2010 Nr. 10, p. 76-94.[8]
  • Romantinė romano žanro samprata: vidinė forma ir išorinė forma. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2010 Nr. 11 (20), p. 9-18. [9]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]