Gintarų senosios kapinės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Gintarų senosios kapinės
Gintarų kapinės 2005.jpg
Gintarų k. senosios kapinės iš pietryčių pusės

Gintarų senosios kapinės
Koordinatės
55°55′58″š. pl. 21°29′15″r. ilg. / 55.932888°š. pl. 21.487407°r. ilg. / 55.932888; 21.487407Koordinatės: 55°55′58″š. pl. 21°29′15″r. ilg. / 55.932888°š. pl. 21.487407°r. ilg. / 55.932888; 21.487407
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Kartenos seniūnija
Aukštis 1–1,8 m
Plotas 0,11 ha
Naudotas XVXIX a.
Žvalgytas 1935, 1959, 1980, 1982, 1995, 19992001, 2003, 2005, 2015 m.
Registro Nr. u. k. 24467 / L836

Gintarų senosios kapinės, vadinamos Maro kapeliais (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 24467, senas vertybės kodas - L836) – neveikiančios kapinės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Gintaruose (Kartenos seniūnija), 2 km į šiaurės rytus nuo Kartenos, Minijos kairiajame krante.

Kapinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtos slėnio terasos pakilumoje, ties viduriu įsmaugto ovalo plano, pailgos šiaurės - pietų kryptimi, 51,5 m ilgio, 19,5–23,5 m pločio.[1] Šiaurės pusė 1,8 m, pietų – 1 m aukščio.

Kapines juosia 1,0 m pločio, 0,5–0,8 m gylio griovys, šalia kurio vietomis išlikęs paskleistas, 0,3 m aukščio pylimas. Jo rytų krašte yra 2 m pločio praėjimas.

Laidojimo žymių ir mažosios architektūros statinių nėra. Kapinės apaugusios pušynu. Pietrytinėje papėdėje stovi anotacinis ženklas (autorius Arvydas Klovas, 2001 m.).

Teritorijos plotas – 0,15 ha, perimetras – 132 m.[2]

Gintarų k. senosios kapinės

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kapinėse nuo XVI a. a. iki XVIII a. pab. – XIX a. pr. laidoti greta buvusio Kartenos dvaro ir kaimo gyventojai. Atidarius Kartenos parapijos kapines, senosiose kapinėse XIX a. – XX a. pr. kartais laidoti savižudžiai, nekrikštyti mirę kūdikiai, iš Minijos ištraukti neatpažinti skenduoliai. 19161918 m. palaidotos dizenterijos epidemijos aukos.[3]

Po Lietuvos žemės reformos pateko į dvarui paliktą žemės valdą, kuri priklausė Sofijai Viliopolskienei. Tarpukariu jose dar stovėjo 4 aukšti ąžuoliniai kryžiai, kurių stiebų apačios buvo apdėtos akmenimis. Po karo jie nugriuvo. Pasakojama, kad naktimis kapinėse vaidendavosi, pasirodydavo šviesa.[4]

1935 m. įrašytos į Valstybės archeologijos komisijos sudarytą kultūros paveldo objektų sąrašą,[5] 19721984 m. – vietinės reikšmės archeologijos paminklas (AV507).[6] 1998 m. įregistruotos į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąrašą,[7] 2005 m. pripažintos valstybės saugoma kultūros vertybe.[8]

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1959 m. žvalgė Juozas Mickevičius (Kretingos kraštotyros muziejus), 1980 m. – Ignas Jablonskis, 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (ekspedicijos vadovas Romas Olišauskas), 1995 m. – Kultūros paveldo centro istorikės Loreta Kazlavickienė ir Jadvyga Verksnienė, 19992001, 2003, 2005 ir 2015 m. – Julius Kanarskas (SRP direkcija), 2015 m. – Jolanta Paunksnienė (KPC).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ignas Jablonskis. Kai kurie žvalgyti archeologiniai paminklai Kretingos ir gretimuose rajonuose. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 1254. – L. 7–8 (brėž. L-3)
    Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų ir saugotinų objektų katalogas. – Vilnius: Valstybinio žemėtvarkos instituto archyvas, 1976 m.
  2. Kretingos rajono kapinių apskaitos duomenys (1982 m. lauko darbai). – Kaunas: Visasąjunginio žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, 1983 m. – L. 77, 86
  3. Julius Kanarskas. Gintarų kaimo kapinės (Kartenos apyl., Kretingos raj.), 1993 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 190
  4. Kretingos rajono Kartenos, Kūlupėnų ir Šventosios apylinkių archeologijos paminklų pasai. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 15. – L. 78–80
  5. Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1, b. 19. – L. 273–277
  6. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 249
  7. Valstybės žinios – 1998 m. gegužės 26. – Nr. 42. – P. 23
  8. Valstybės žinios – 2005 m. gegužės 7 d. – Nr. 58-2034

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]