Gintarų senosios kapinės

Koordinatės

55°55′58″š. pl. 21°29′15″r. ilg. / 55.932888°š. pl. 21.487407°r. ilg.

Vieta

Kretingos rajono savivaldybė

Seniūnija

Kartenos seniūnija

Aukštis

1–1,8 m

Plotas

0,11 ha

Naudotas

XV–XIX a.

Žvalgytas

1935, 1959, 1980, 1982, 1995, 1999–2001, 2003, 2005, 2015 m.

Registro Nr.

u. k. 24467 / L836

Gintarų senosios kapinės, vadinamos Maro kapeliais (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 24467, senas vertybės kodas - L836) – neveikiančios kapinės rytinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Gintaruose (Kartenos seniūnija), 2 km į šiaurės rytus nuo Kartenos, Minijos kairiajame krante.

Kapinės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtos slėnio terasos pakilumoje, ties viduriu įsmaugto ovalo plano, pailgos šiaurės - pietų kryptimi, 51,5 m ilgio, 19,5–23,5 m pločio.^[1] Šiaurės pusė 1,8 m, pietų – 1 m aukščio.

Kapines juosia 1,0 m pločio, 0,5–0,8 m gylio griovys, šalia kurio vietomis išlikęs paskleistas, 0,3 m aukščio pylimas. Jo rytų krašte yra 2 m pločio praėjimas.

Laidojimo žymių ir mažosios architektūros statinių nėra. Kapinės apaugusios pušynu. Pietrytinėje papėdėje stovi anotacinis ženklas (autorius Arvydas Klovas, 2001 m.).

Teritorijos plotas – 0,15 ha, perimetras – 132 m.^[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kapinėse nuo XVI a. a. iki XVIII a. pab. – XIX a. pr. laidoti greta buvusio Kartenos dvaro ir kaimo gyventojai. Atidarius Kartenos parapijos kapines, senosiose kapinėse XIX a. – XX a. pr. kartais laidoti savižudžiai, nekrikštyti mirę kūdikiai, iš Minijos ištraukti neatpažinti skenduoliai. 1916–1918 m. palaidotos dizenterijos epidemijos aukos.^[3]

Po Lietuvos žemės reformos pateko į dvarui paliktą žemės valdą, kuri priklausė Sofijai Viliopolskienei. Tarpukariu jose dar stovėjo 4 aukšti ąžuoliniai kryžiai, kurių stiebų apačios buvo apdėtos akmenimis. Po karo jie nugriuvo. Pasakojama, kad naktimis kapinėse vaidendavosi, pasirodydavo šviesa.^[4]

1935 m. įrašytos į Valstybės archeologijos komisijos sudarytą kultūros paveldo objektų sąrašą,^[5] 1972–1984 m. – vietinės reikšmės archeologijos paminklas (AV507).^[6] 1998 m. įregistruotos į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąrašą,^[7] 2005 m. pripažintos valstybės saugoma kultūros vertybe.^[8]

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1959 m. žvalgė Juozas Mickevičius (Kretingos kraštotyros muziejus), 1980 m. – Ignas Jablonskis, 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (ekspedicijos vadovas Romas Olišauskas), 1995 m. – Kultūros paveldo centro istorikės Loreta Kazlavickienė ir Jadvyga Verksnienė, 1999–2001, 2003, 2005 ir 2015 m. – Julius Kanarskas (SRP direkcija), 2015 m. – Jolanta Paunksnienė (KPC).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Ignas Jablonskis. Kai kurie žvalgyti archeologiniai paminklai Kretingos ir gretimuose rajonuose. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 1254. – L. 7–8 (brėž. L-3)
Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų ir saugotinų objektų katalogas. – Vilnius: Valstybinio žemėtvarkos instituto archyvas, 1976 m.
↑ Kretingos rajono kapinių apskaitos duomenys (1982 m. lauko darbai). – Kaunas: Visasąjunginio žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, 1983 m. – L. 77, 86
↑ Julius Kanarskas. Gintarų kaimo kapinės (Kartenos apyl., Kretingos raj.), 1993 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 190
↑ Kretingos rajono Kartenos, Kūlupėnų ir Šventosios apylinkių archeologijos paminklų pasai. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 15. – L. 78–80
↑ Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1, b. 19. – L. 273–277
↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 249
↑ Valstybės žinios – 1998 m. gegužės 26. – Nr. 42. – P. 23
↑ Valstybės žinios – 2005 m. gegužės 7 d. – Nr. 58-2034

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valstybės archeologijos komisijos medžiaga Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
„Gintarų k. senosios kapinės“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. Nuoroda tikrinta 2015-10-04.
LIMIS: Gintarų senosios kapinės^{[neveikianti nuoroda]}
LIMIS: Gintarų senosios kapinės^{[neveikianti nuoroda]}

[1] Ignas Jablonskis. Kai kurie žvalgyti archeologiniai paminklai Kretingos ir gretimuose rajonuose. – Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. – F. 1, b. 1254. – L. 7–8 (brėž. L-3)
Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų ir saugotinų objektų katalogas. – Vilnius: Valstybinio žemėtvarkos instituto archyvas, 1976 m.

[2] Kretingos rajono kapinių apskaitos duomenys (1982 m. lauko darbai). – Kaunas: Visasąjunginio žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, 1983 m. – L. 77, 86

[3] Julius Kanarskas. Gintarų kaimo kapinės (Kartenos apyl., Kretingos raj.), 1993 m. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 190

[4] Kretingos rajono Kartenos, Kūlupėnų ir Šventosios apylinkių archeologijos paminklų pasai. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4, b. 15. – L. 78–80

[5] Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. – F. 1, b. 19. – L. 273–277

[6] Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 249

[7] Valstybės žinios – 1998 m. gegužės 26. – Nr. 42. – P. 23

[8] Valstybės žinios – 2005 m. gegužės 7 d. – Nr. 58-2034

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]