Giedros jūra

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Giedros jūros padėtis Mėnulyje
Giedros jūra (kompozicinė nuotrauka)

Giedros jūra (lot. Mare Serenitatis, 28°00′š. pl. 17°30′r. ilg. / 28.0°š. pl. 17.5°r. ilg. / 28.0; 17.5) – Mėnulio matomosios pusės šiaurės pusrutulio jūra.

Jūros pietryčių pakraštyje 1972 m. gruodį buvo nusileidusi „Apollo 17“ misija. Iš pargabentų paviršiaus mėginių nustatyta, kad jūra susidarė iš keleto lavos išsiveržimų, kurie truko 800 mln. metų prieš 3,8−3 mlrd. metų. Po to lavos išsiveržimai apnyko, bet visiškai neužsibaigė ir vėliausias iš jų įvyko prieš 1 mlrd. metų. Dėl to stebimi jūros paviršiaus tonai labai varijuoja.

Giedros jūra apima 500x700 km plotą, jos vidutinis skersmuo yra 630 km, užimamas plotas viršija 300 000 km². Tai šeštoji pagal dydį Mėnulio jūra ir matoma iš Žemės be optinių priemonių pagalbos. Pietvakariuose jūrą riboja Hemo kalnai (Nr. 10, Montes Haemus). Jūros rytuose yra Tauro kalnynas (11, Taurus). Šiaurės vakarų pusėje − Kaukazo kalnai (12, Montes Caucasus).

Struktūros[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pažymėtini jūros objektai (žr. schemą):

1. Šiaurės rytų jūros pakraštyje yra įspūdingiausias baseino Poseidonijo krateris (Posidonius, 95 km skersmens, 31°48′š. pl. 29°54′r. ilg. / 31.8°š. pl. 29.9°r. ilg. / 31.8; 29.9).
2. Rytų pakraštyje yra Lemonjė krateris (Le Monnier, 65 km skersmens, 26°36′š. pl. 30°36′r. ilg. / 26.6°š. pl. 30.6°r. ilg. / 26.6; 30.6). Jo vakarinis pakraštys yra užlietas jūros lavos, tad jis atrodo tarsi įlanka. 1973 m. sausio 15 d. Monjė kraterio pietiniame pakraštyje nusileido „Луна-21“ aparatas, kuris paleido mėnuleigį „Луноход-2“, kuris dirbo 5 mėnesius ir nukeliavo 37 km Mėnulio paviršiumi tarp Giedros jūros ir Tauro kalnų.
3. Jūros pietuose yra šviesus Menelajo krateris (Menelaus, 27 km skersmens). Iš jo išeina gerai matoma šviesios spalvos 300 km ilgio lavos juosta pro Beselio kraterį.
4. Beselio krateris (Bessel, 16 km skersmens) yra didžiausias, iš esančių jūros baseine.
5. Į rytus nuo Menelajo kraterio tarp Giedros ir Ramybės jūrų yra Plinijaus krateris (43 km skersmens).
6 ir 7. Viena Giedros jūros įdomybių yra neoficialiai vadinamas Gyvatės kalnagūbris, susidedantis iš keleto reljefo raukšlių rytinėje jūros pusėje, kurios yra paralelios jūros rytiniam pakraščiui. Iš jų žinomesnės: šiauresnė Smirnovo (6, Dorsa Smirnov, 200 km ilgio) ir pietinė Listerio (7, Dorsa Lister, 300 km ilgio).
8. Aukščiausias prie jūros yra Argėjaus kalnas (Mons Argaeus, 50 km ilgio, 2500 m aukščio). Tarp jo ir Vitruvijaus kalno esančiame slėnyje buvo nusileidęs „Apollo 17“.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • The Cambridge Photographic Moon Atlas. Cambridge University Press, 2012, p. 78−82
  • Grego, Peter. The Moon and How to Observe It. Springer Science & Business Media, 2006, p. 126