Giacinto Scelsi

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Giacinto Scelsi
Scelsi apie 1935 m.
Gimė 1905 m. sausio 8 d.
Specija, Italija
Mirė 1988 m. rugpjūčio 9 d. (83 metai)
Roma, Italija
Vikiteka Giacinto Scelsi

Džiačintas Šelzis (it. Giacinto Scelsi, 1905 m. sausio 8 d. – 1988 m. rugpjūčio 9 d.) – italų kompozitorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė turtingoje aristokratų šeimoje. Nuo vaikystės rodė susidomėjimą muzika, tačiau formalų muzikinį išsilavinimą įgijo palyginti vėlai, būdamas beveik trisdešimties. Gyveno keliose Europos šalyse, buvo Egon Köhler mokinys, vėliau studijavo Vienoje pas serialistą ir Arnoldo Šionbergo mokinį Walter Klein.[1] Po karo grįžęs į Italija daugiausiai laiko praleido šeimos viloje prie Neapolio, gyveno gan uždarą gyvenimą, domėjosi rytų (ypač Indijos) kultūra.[2]

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji Scelsi kūriniai rodė kompozitoriaus susidomėjimą to laiko avangardine muzika. Vėliau didelę įtaką darė susidomėjimas rytų filosofija, kūriniai įgavo minimalistinio ir meditacinio atspalvio. Pavyzdžiui, Quattro pezzi (1959 m.) susideda iš keturių dalių, kur kiekviena susitelkia prie vienos natos ir skamba tarsi mantra.[1] Pirmais pokariniais dešimtmečiais daug kūrinių buvo skirta įvairiems solo instrumentams (pianinui, violančelei, pučiamiesiems), dalis – styginių ansambliams. 1960–1963 m. sukūrė tris intensyviai skambančius kūrinius orkestrui: Hurqualia (1960), Aion (1961) ir Hymnos (1963). Vėliau grįžo daugiausiai prie kamerinės muzikos. Paskutinį originalų kūrinį parašė 1976 m.

Vienas iš neįprastų Scelsi kūrybos bruožų buvo tai, kad jis įrašinėdavo savo paties improvizacijas pianinu ir vėliau, klausydamas įrašo, užrašydavo kūrinius natomis. Pastarąjį darbą neretai atlikdavo ne pats, o pasamdyti žmonės.[2]

Scelsi vengė viešinti savo kūrybą, todėl daugelis kūrinių buvo pirmą kartą viešai atlikti tik jo gyvenimo pabaigoje arba po mirties.

Kūriniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymesni Giacinto Scalsi kūriniai:

  • Kvartetas styginiams Nr. 1 (1944)
  • Quattro Pezzi (1959)
  • Hurqualia (1960)
  • Aion (1961)
  • Kvartetas styginiams Nr. 2 (1961)
  • Hymnos (1963)
  • Kvartetas styginiams Nr. 3 (1963)
  • Chukrum (1963)
  • Kvartetas styginiams Nr. 4 (1964)
  • Uaxuctum (1966)
  • Konx-Om-Pax (1969)
  • Pfhat (1974)
  • Maknongan (1976)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Gino Moliterno. Encyclopedia of Contemporary Italian Culture, Taylor & Francis, 2000, 750 psl.
  2. 2,0 2,1 Giacinto Scelsi, Classical.net