Gižų Kazimiero Baršausko mokykla-daugiafunkcis centras

Koordinatės: 54°36′18.01″ š. pl. 23°13′29.28″ r. ilg. / 54.6050028°š. pl. 23.2248000°r. ilg. / 54.6050028; 23.2248000
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

54°36′18.01″ š. pl. 23°13′29.28″ r. ilg. / 54.6050028°š. pl. 23.2248000°r. ilg. / 54.6050028; 23.2248000

Vilkaviškio r. Gižų Kazimiero Baršausko mokykla-daugiafunkcis centras
Vilkaviškio r. Gižų Kazimiero Baršausko mokykla-daugiafunkcis centras herbas
Vilkaviškio r. Gižų Kazimiero Baršausko mokykla-daugiafunkcis centras herbas
Vilkaviškio r. Gižų Kazimiero Baršausko mokykla-daugiafunkcis centras
Adresas Birutės g. 1a, Gižai
Direktorius(-ė) Sidutė Černauskienė
Mokinių skaičius 158 (2022 m.)
Įkūrimo data 1918
Uždarymo data {{{uzdarimo data}}}
Išleista laidų
Pedagogų skaičius 43 (2015 m.)
Nuo aikštyno pusės

Vilkaviškio rajono Gižų Kazimiero Baršausko mokykla-daugiafunkcis centras – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Gižuose (Vilkaviškio raj.), vykdanti priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir papildomo ugdymo programas lietuvių kalba.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Seniausi apylinkės žmonės pasakoja, kad Gižuose parapijinė mokykla įsteigta apie 1869 m. Joje buvo dėstoma lenkų kalba. 1885 m. įsteigta mokykla, kurioje visi dalykai dėstomi jau rusų kalba. Buvo 3 skyriai, dirbo vienas mokytojas.

Vladas Skrinska, mokęsis Gižuose 1905 m., pasakojęs, kad 1905 m. žiemą į mokyklą atėjo 3 ginkluoti vyrai, revoliucionieriai ir pareikalavo, kad mokykloje būtų dėstoma lietuvių kalba. Valdžios įsakymu buvo įvesta 1 lietuvių kalbos pamoka.

Tuomet  Gižų valsčiuje, kuris buvo daug didesnis negu dabar, buvo dvi mokyklos – Gižuose ir Bardauskuosee. Gižų mokyklą tada lankė apie 70 mokinių, daugiausia berniukai. Karo metais jau buvo dėstoma lietuvių ir vokiečių kalbomis.

Po nepriklausomybės paskelbimo nuo 1918 m. buvo jau 4 skyrių pradinė mokykla (ji buvo netoli bažnyčios).

Senosios mokyklos pastatas buvo pradėtas statyti prieš I Pasaulinį karą. Pastatas Gižuose pastatytas, bet nespėtas įrengti, nes kilo karas. Po karo šį pastatą nupirko dvasinė vyresnybė ir įsteigė kunigų seminariją. Kai po 1930 m. Gižų kunigų seminarija išsikėlė į  Vilkaviškį, jos pastatas atiteko Gižų pradinei mokyklai. Jos vedėjas ilgus metus buvo mokytojas Vincas Ignatavičius.

1938-1939 m. mokykla tapo šešiamete, buvo 6 skyriai.

Vokiečių okupacijos metais vėl mokyklos vedėju buvo Vincas Ignatavičius. 1944 m. liepos mėn. jis pasitraukė į Vokietiją, vėliau gyveno Anglijoje. Iki jo mokinio Kosto Kubilinsko mirties su juo susirašinėjo, buvo atsiuntęs Kosto Kubilinsko vaikų poezijos tekstų plokštelių (apie tai pasakojo K. Kubilinsko motina).

Po karo šešiametė mokykla peraugo į progimnaziją. 1952-1953 m. progimnazija buvo perorganizuota į vidurinę mokyklą. Pirmoji abiturientų laida išleista 1956 m. Baigė 11 mokinių. 1959 m. mokykla perorganizuojama į aštuonmetę. Gimnazijai vadovavo Sigitas Plečkaitis. Aštuonmetės direktoriumi iš Vilkaviškio buvo atkeltas Sigitas Skamaročius (1959-1961 m.). 1965-1966 m. m. Gižų aštuonmetė mokykla vėl buvo perorganizuota į vidurinę mokyklą.

1989 m. buvo nugriauta senoji mokykla. Mokyklos pastatų padaugėjo, kai Vilkaviškio švietimo skyrius vaikų darželio pastatą paskyrė Gižų mokyklai. Čia įsikūrė pradinės klasės, mokyklos buhalterija. 2002 m. mokykla perorganizuota į pagrindinę. 1979 m. mokyklai buvo suteiktas kraštiečio profesoriaus Kazimiero Baršausko vardas. 1992 m. mokykla šio vardo neteko, jis vėl grąžintas 2004 m. Nuo 2015 m. – Kazimiero Baršausko mokykla-daugiafunkcis centras.[2]

2015 m. duomenimis, mokymo įstaigoje dirbo 43 darbuotojai, mokėsi 114 mokinių.[3] 2022 m. rugsėjo 1 d. Gižuose mokėsi 158 mokiniai.[4]

Mokyklai vadovavo šie direktoriai:[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Mykolas Sireika (1961-1968)
  • Baskys  (1968-1969)
  • Sigitas Brazaitis (1969-1974)
  • Rolandas Savickas (1974-1979)
  • Raimondas Skučas (1979-1982)
  • Vytautas Masalskis (1984-1986)
  • Algirdas Bagušinskas (1986-2000)
  • Asta Grinevičienė (2000-2014)
  • Sidutė Černauskienė (2014-)

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]