Pereiti prie turinio

Gestviečiai

Koordinatės: 54°57′02″ š. pl. 22°08′22″ r. ilg. / 54.95056°š. pl. 22.13944°r. ilg. / 54.95056; 22.13944 (Gestviečiai)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gestviečiai
vok. Jestwethen, Jesten
Gestviečiai
Gestviečiai
54°57′02″ š. pl. 22°08′22″ r. ilg. / 54.95056°š. pl. 22.13944°r. ilg. / 54.95056; 22.13944 (Gestviečiai)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Nemano rajonas

Gestviečiai[1] (vok. Jestwethen, nuo 1938 m. Jesten)[2] – buvęs kaimas Rytų Prūsijoje, Ragainės, nuo 1922 m. – Tilžės-Ragainės apskrityje, dabartinės Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, 12 km į pietryčius nuo Ragainės ir 5 km į šiaurės vakarus nuo Būdviečių.

Gestviečių kaimo bendruomenė 1938 m.

Vietovardis kilęs iš pavardės Gestas.[1]

Po Didžiojo maro ir bado, 1736 m., Gestviečiuose gyveno trys vokiečių kolonistų ir viena lietuvių šeima.[3] 1785 m. Gestviečiai buvo Gerskulių valsčiaus karališkasis valstiečių kaimas su 6 ugniakurais (gyvenamaisiais pastatais),[4] 1821 m. – valstiečių kaimas su 46 gyventojais,[5] 1846 m. – 15 sodybų kaimas su 125 gyventojais.[6] Tikintieji priklausė Lenkviečių evangelikų liuteronų parapijai. 1818 m. po administracinių reformų kaimas priskirtas Ragainės apskričiai, 1874 m. pateko į apskrityje suformuotą Būdviečių valsčių.[7] 1905 m. Gestviečiuose buvo 11 sodybų, gyveno 82 žmonės, iš jų 11 lietuvių (13,4 %); kaimas valdė 235 ha žemės.[8] Kaimo sodybos stovėjo senovinio užpelkėjusio Nemuno–Įsruties slėnio šlaite, slėnyje buvo kasamos durpės. Po Antrojo pasaulinio karo kaimas išnyko.

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 1939 m.
1905 m. 1910 m.[9] 1933 m. 1939 m.[10]
82 105 61 54
  1. 1,0 1,1 Vilius Pėteraitis, Lenkviečių parapijos gyvenvietės ir gyventojai, Mažosios Lietuvos enciklopedija, 2003 m. Nuoroda tikrinta 2024-10-15.
  2. Dietrich Lange, Jesten, Geographisches Ortsregister Ostpreußen, bildarchiv-ostpreussen.de, 2005. Nuoroda tikrinta 2024-10-15.
  3. Dr. Max Beheim-Schwarzbach, Friedrich Wilhelm's I. Colonisationswerk in Lithauen, p. 295. Hartungsche Verlags-Druckerei, Königsberg 1879.
  4. Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p. 56. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785. Nuoroda tikrinta 2024-10-15.
  5. Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T. 2 (G–Ko), p. 254. Kümmel, Halle, 1821. Nuoroda tikrinta 2024-10-15.
  6. Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T. 1 (A–K), p. 346. Baensch, Magdeburgas, 1846. Nuoroda tikrinta 2024-10-15.
  7. Amtsbezirk Altenkirch, Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945. Nuoroda tikrinta 2024-10-15.
  8. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen, Heft I, Provinz Ostpreußen, p. 252, 253. Verlag des Königlichen Statistischen Landesamts, Berlin SW, 1907.
  9. Landkreis Ragnit, Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. Suarchyvuota 2023-07-07. Nuoroda tikrinta 2025-05-16.
  10. Stadt Tilsit und Landkreis Tilsit-Ragnit/Pogegen, verwaltungsgeschichte.de. Suarchyvuota 2016-03-14. Nuoroda tikrinta 2024-10-15.