Germanizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Germanizmasskolinysgermanų kalbų.

Pirmieji skoliniai iš vokiečių kalbos į lietuvių kalbą pateko XIIIXIV a. Kai kurie germanizmai galėjo būti gauti tarpininkaujant prūsų kalbai, nes prūsai kurį laiką gyveno greta gotų ir šiedvi tautos palaikė glaudžius kontaktus. Germanizmų skaičius lietuvių kalboje maždaug tris kartus mažesnis negu slavizmų, germanizmai sudaro apie 0,5% bendrinės kalbos žodyno. Iš dažnesnių dabartinėje lietuvių kalboje vartojamų germanizmų minėtini: amatas (plg. vidurio vokiečių aukštaičių am(m)et), budelis (plg. vokiečių žemaičių boddel), bulius (plg. vidurio vokiečių žemaičių bulle), durpė (plg. vokiečių žemaičių turf), kalkės (plg vokiečių k. Kalk), kunigas (plg. vokiečių aukštaičių kuning), pinigas (plg. vidurio vokiečių žemaičių pennig), skydas (plg. vokiečių aukštaičių scit), vertas (plg. vokiečių k. wert) ir kt.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]