Georges-Louis Leclerc

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Grafas de Biufonas
Comte de Buffon
Buffon 1707-1788.jpg
Fransua Iuberto Druė nutapytas de Biufono portretas.
Gimė 1707 m. rugsėjo 7 d.
Monbardas, Burgundija, Prancūzija
Mirė 1788 m. balandžio 16 d. (80 metų)
Paryžius, Prancūzija
Tautybė prancūzas
Sritis gamtos istorija
Organizacijos Paryžiaus botanikos sodas
Žinomas (-a) už Bendra ir išsami gamtos istorija
Parašas
Georges-Louis Leclerc, Comte de Buffon signature.svg

Žoržas Lui Lekleras, grafas de Biufonas (pranc. Georges-Louis Leclerc, Comte de Buffon, 1707 m. rugsėjo 7 d. – 1788 m. balandžio 16 d.) – prancūzų gamtininkas, matematikas, kosmologas ir enciklopedininkas. Nuo 1739 m. ėjo Paryžiaus botanikos sodo (tuo metu vadinto Karaliaus sodu) direktoriaus pareigas.

Jo darbai paveikė kitas dvi gamtininkų kartas, įskaitant du garsius prancūzų mokslininkus Žaną Baptistą Lamarką ir Žoržą Kiuvjė. Per savo gyvenimą Biufonas išleido 36 veikalo „Bendra ir išsami gamtos istorija“ (pranc. Histoire Naturelle générale et particulière) tomus, kur daugiausiai aprašė gyvūnus. Papildomi tomai, sudaryti remiantis jo užrašais ir tolesniais tyrimais, paskelbti praėjus dvidešimčiai metų po jo mirties. Skirtingai nei Linėjus, teigė, kad rūšys kinta, veikiamos aplinkos sąlygų,[1] ir buvo vienas pirmųjų gamtininkų, pripažinusių ekologinę sukcesiją. Vėliau Paryžiaus universiteto teologijos komitetas jį privertė atšaukti savo teorijas apie geologinę istoriją ir gyvūnų evoliuciją, kaip prieštaraujantį Biblijos pasakojimui apie pasaulio sukūrimą.[2][3]

Rasės studijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Biufonas, kaip ir Johanas Blumenbachas, tikėjo monogenizmu – samprata, kad visos rasės turi vieną kilmę. Jie taip pat tikėjo rasinės kilmės „degeneracijos teorija“, t. y., kad kitos rasės atsiradusios išsigimus pirminei. Abu manė, kad Adomas ir Ieva buvo europidai, kai tuo tarpu kitos rasės atsirado dėl aplinkos veiksnių, tokių kaip saulė ir prasta mityba, sąlygoto išsigimimo. Jie tikėjo, kad tokia degeneracija gali būti pakeista, tinkamai kontroliuojant aplinką, ir kad visos dabartinės rasės gali grįžti prie pradinės europidų rasės.[4] Kadangi tikėjo monogenizmu, Biufonas manė, kad odos spalva gali pasikeisti per vieną kartą, esant atitinkamoms klimato sąlygoms ir mitybai.[5]

Biufonas ir Blumenbachas teigė, kad odos pigmentacija atsirado dėl tropinės saulės karščio. Jie teigė, kad eskimų odos spalva gelsva dėl šalto vėjo, o kinai, kaip azijiečiai, gana šviesaus gymio, nes daugiausia gyvenę miestuose ir buvo apsaugoti nuo neigiamų aplinkos veiksnių.[4] Biufonas savo knygoje „ Bendra gamtos istorija“ teigė, kad pirmųjų žmonių gimtinė turėjusi būti vidutinio klimato zonoje. Kadangi jis tikėjo, kad geros klimato sąlygos išaugins sveikus žmones, jis iškėlė hipotezę, kad labiausiai tikėtina vieta pirmiesiems žmonėms būtų buvusi Azijoje ir aplink Kaspijos jūros regioną.[6]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Georges Louis de Buffon (VLE)
  2. Brody, David Eliot (6 August 2013). The Science Class You Wish You Had. ISBN 9780399160325. 
  3. Larsen, James A. (2013-10-22). Ecology of the Northern Lowland Bogs and Conifer Forests. Elsevier. ISBN 9781483269863. 
  4. 4,0 4,1 Marvin Harris, The Rise of Anthropological Theory: A History of Theories of Culture, 2001, p. 84
  5. Harris, Rise of Anthropological Theory, 2001, p. 86
  6. Human Evolution: a guide to the debates, Brian Regal, p. 72