George Vancouver
| George Vancouver | |
|---|---|
 | |
| Džordžas Vankuveris (?), XVIII a. pab. nežinomo autoriaus paveikslas | |
| Gimė | 1757 m. birželio 22 d. Kings Linas, Norfolkas, Anglija |
| Mirė | 1798 m. gegužės 10 d. (40 metų) Piterhamas, Saris, Anglija |
| Palaidotas (-a) | Piterhamo Šv. Petro bažnyčios šventorius |
| Veikla | jūrininkas, keliautojas |
| Organizacijos | Karališkasis laivynas |
| Žinomas (-a) už | Ramiojo vandenyno pakrančių tyrimus |
 Vikiteka | George Vancouver |
| Parašas | |
 | |
Džordžas Vankuveris (George Vancouver, 1757 m. birželio 22 d. – 1798 m. gegužės 10 d.) – Jungtinės Karalystės jūrininkas, keliautojas. Tyrinėjo šiaurės rytines Ramiojo vandenyno pakrantes.
Gimė olandų kilmės šeimoje (pavardė kildinama iš Van Coeverden, kuri suteikta pagal Kuvordeno miestą).[1] Džordžas Vankuveris būdamas 13 metų įstojo į Karališkąjį laivyną. Dalyvavo 1772–1775 ir 1776–1780 m. Džeimso Kuko kelionėse. Devynerius metus atitarnavęs Vest Indijoje, Džordžas Vankuveris pavestas vadovauti ekspedicijai šiaurės vakarinėmis Šiaurės Amerikos pakrantėmis.[2]
1791 m. balandžio 1 d. laivais HMS Discovery ir HMS Chatham Džordžo Vankuverio ekspedicija išplaukė iš Anglijos, apiplaukė Gerosios Vilties kyšulį ir pasiekė Australiją, kur ištyrinėjo pietvakarines pakrantes. Toliau kelionė tęsėsi Ramiuoju vandenynu, sustojant Taityje ir Havajuose. 1792 m. balandžio 17 d. Džordžas Vankuveris pasiekė Šiaurės Amerikos pakrantes. Jis išsamiai ištyrinėjo ir pažymėjo Vankuverio salos krantus, Pjudžeto įlanką, Džordžijos sąsiaurį, daugybę smulkių šio regiono salų ir užutėkių. Vasaros pabaigoje Vankuveris apsistojo poste prie Nutkos įlankos, kur tuo metu buvo įsikūrę ispanai (Ispanija buvo sutarusi atiduoti fortą britams).[2]
Kitų metų balandį Džordžas Vankuveris pratęsė pakrantės tyrimus – nuplaukė į šiaurę iki 56°44′ šiaurės platumos ir į pietus žemiau San Luis Obispo. 1794 m. ištyrinėjo Aliaskos pakrantes, Kuko įlanką, darsyk praplaukė pakrantėmis šiauriau San Fransisko įlankos. Apiplaukęs Horno kyšulį, 1795 m. spalio 20 d. Džordžas Vankuveris grįžo Anglijon. Jo tyrimai įrodė, kad Ramusis vandenynas nesusisiekia su Hadsono įlanka.[2]
Grįžęs į Angliją Džordžas Vankuveris įsivėlė į teismus su buvusiais įgulos nariais, ypač Tomu Pitu, kurį palaikė jo pusbrolis, Britanijos ministras pirmininkas Viljamas Pitas jaunesnysis. Būdamas 40-ies, Džordžas Vankuveris mirė.[3]
Džordžo Vankuverio garbei pavadinta Vankuverio sala, Vankuverio miestas Kanadoje, Vankuverio miestas JAV, Vankuverio pusiasalis Vakarų Australijoje, Vankuverio kalnas Aliaskoje ir Kanadoje, Vankuverio kalnas N. Zelandijoje ir kt.
Bibliografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- „Discovery kelionė į šiaurės Ramųjį vandenyną ir aplink pasaulį 1790–95 metais“ (Voyage of Discovery to the North Pacific Ocean and Round the World…1790–95; išleista po mirties 1798 m., su atlasu)
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ G.H. Anderson (1923). Vancouver and his Great Voyage – The Story of a Norfolk Sailor. King’s Lynn: Thew & Son – via State Library of Victoria.
- 1 2 3 George Vancouver. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
- ↑ Bown, Stephen R. Madness, Betrayal and the Lash: The Epic Voyage of Captain George Vancouver. Douglas & McIntyre, 2008.