Pereiti prie turinio

Georg Christoph Lichtenberg

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Georg Christoph Lichtenberg
Gimė 1742 m. liepos 1 d.
Ober-Ramštatas prie Darmštato
Mirė 1799 m. vasario 24 d. (56 metai)
Getingenas
Veikla Vokietijos rašytojas, mokslininkas
Alma mater Getingeno universitetas
Vikiteka Georg Christoph Lichtenberg

Georgas Kristofas Lichtenbergas (vok. Georg Christoph Lichtenberg, slapyvardžiai Emanuel Candidus, Paul Ehrenpreis, Conrad Photorin, 1742 m. liepos 1 d. Ober-Ramštatas prie Darmštato – 1799 m. vasario 24 d. Getingenas) – Vokietijos rašytojas, mokslininkas. Pasiūlė A4 kraštinių santykį, 1:√2.[1]

17631767 m. Getingeno universitete studijavo matematiką, astronomiją, gamtos mokslus, vėliau jame dėstė.

1770 m. ir 17741775 m. keliavo po Didžiąją Britaniją. Atliko astronomijos ir fizikos tyrimų. 17781799 m. leido metinį laikraštį „Gottingischer Taschenkalender“. 17801785 m. žurnalo „Gottingischer Magazin der Wissenschaften und Literatur“ vienas redaktorių.

Išgarsėjo aforizmais („Aforizmai“ / Aphorismen 5 t., išl. 19021908 m., parengta pagal jo dienoraščius, kuriuos jis rašė nuo 1764 m.). Teatro kritikai reikšmingi G. Lichtenbergo laiškai („Laiškai iš Anglijos“ / Briefe aus England 17761778 m., paskelbta apie 800 laiškų; juose komentuojamas anglų teatras, akt. D. Garicko vaidyba), meno kritikai – veikalas „Išsamus Hogartho vario raižinių aiškinimas“ (Ausfūhrliche Erklärung der Hogarthischen Kupferstiche 17941799 m., išlikę fragmentai).

G. Lichtenbergas buvo ribotos monarchijos šalininkas, smerkė misticizmą, religinį nepakantumą, kritikavo grafomaniją, pseudomokslus, „Audros ir veržimosi“ atstovų sukurtą genijaus kultą. Nagrinėdamas estetines ir ideologines problemas jis kūrė teorinį pagrindą vokiečių klasikinei literatūrai.[2]


  1. „Lichtenberg's letter to Johann Beckmann“. Cl.cam.ac.uk. 2006-02-07. Suarchyvuota iš originalo 2011-12-31. Nuoroda tikrinta 2012-01-30.
  2. Raminta GamziukaitėGeorgas Kristofas Lichtenbergas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 112 psl.