Geoidas
Geoidas (iš geo... ir sen. gr. eidos – 'pavidalas') – figūra, kurią sudarytų Pasaulinio vandenyno ir su juo susisiekiančių jūrų paviršius, jei būtų tam tikro vidutinio vandens lygio, tykus, nedrumsčiamas potvynių, bangų, srovių, atmosferos slėgio netolygumų.[1] Pratęstas ir per žemynus, šis menamas lygis sudaro geometriškai netaisyklingą apskritimą geoidą,[1] kurio paviršius Žemės gravitacijos jėgos linkmei statmenas visuose taškuose.[2] Mechaniniu požiūriu geoidas yra svorio lygio paviršius, jį lemia masių pasiskirstymas Žemės viduje.[3]
Geodeziniai Žemės paviršiaus matavimai turi remtis preciziniais matematiniais duomenimis, tačiau geoido atveju tai neįmanoma, todėl skaičiavimams imamas Žemės sukimosi elipsoidas,[1] su kuriuo geoidas sutaptų, jei Žemės vidaus masių išsidėstymas būtų tolygus.[3] Geoido forma sudėtinga, tad matematiškai neapibrėžiamas.[3]
Prasidėjusi kosminių skrydžių era sudarė sąlygas dar tiksliau nustatyti Žemės formą.[1]
Žemės figūrai apibūdinti terminą „geoidas“ į vartoseną įvedė vokiečių matematikas Johann Benedict Listing 1872 m.[4][3]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 A. Solovjovas, G. Karpovas (1987). Fizinės geografijos žodynas-žinynas, Kaunas: Šviesa, p. 62.
- ↑ Geoidas. Astronomijos enciklopedinis žodynas. Suarchyvuota 2018–03–06.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 Geoidas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 63 psl.
- ↑ Listing, Johann Benedict (1872). Über unsere jetzige Kenntniss der Gestalt und Grösse der Erde: Aus den Nachrichten der K. Ges. der Wiss (vokiečių). Göttingen: Dieterich. Nuoroda tikrinta 2021-07-06.