Gentis (antropologija)
Gentis (lot. tribus) – antropologijoje tradicinėje visuomenėje bendruomenė, susijusi giminyste, religinėmis apeigomis, kalba ar teritorija.[1]
Santvarka susiklostė paleolito, bronzos ir ankstyvojo geležies amžiaus laikotarpyje.[2] Gentims nebūdinga didelė politinė, religinė, ekonominė specializacija. Dažniausiai pasižymi egalitariškumu. Verčiasi klajokline gyvulininkyste, medžiokle bei rankiojimu, žvejyba bei kapline-lydimine žemdirbyste. Dalijasi žeme, gyvuliais, sumedžiotu grobiu. Palaikomi egzogaminiai santykiai. Iš jų išsirutuliojo gimininės-gentinės, vėliau – teritorinės bendruomenės. Susidaro iš smulkesnių žmonių kuopų. Gyvena tame pačiame kaime arba jungiasi į stambesnius klanus, saistomus matrimonialiniais, patrimonialiniais giminystės ryšiais.[3]
Išnašos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ „Tribe“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2019-11-07.
- ↑ Pirminė bendruomenė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
- ↑ Birx, H. (2006). Encyclopedia of Anthropology. Thousand Oaks, California. doi:10.4135/9781412952453.
{{cite book}}: CS1 priežiūra: location missing publisher (link)