Genijus (mitologija)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Romėnų freska iš Pompėjų

Genijus/Junona (Juno) romėnų mitologijojedvasia globėja, vadovaujanti žmogaus veiksmams ir mintims; gera arba pikta dvasia. Buvo teigiama, kad kiekvienas vyras turi genijų, suteikiantį jam vyriškumo galių, ir kiekviena moteris turi junoną[1][2] (Junona taip pat buvo dievų karalienė). Tapatinamas su graikų demonu.

Iš pradžių šios dvasios buvo protėviai, saugoję savo palikuonis, tačiau ilgainiui jos pavirto asmeninėmis dvasiomis sergėtojomis, kurios teikia intelektą ir meistriškumą. Savo dvasiai buvo aukojama per gimtadienį.

Vaizduotas žalčiu, berniuku su toga ir gausybės ragu, sparnuotu, nuogu jaunuoliu.

Junona turėjo ir kitus vardus:

  • Iugalis – santuokos globėja;
  • Matronalis – vedusios moters globėja;
  • Pronuba – nuotakos globėja;
  • Virginalis – skaistybės globėja.

Be asmenų genijų/junonų buvo ir regionų, miestų ir šeimų globėjai. Genijai (Genius loci) globojantys vietoves buvo vaizduojami gyvatėmis.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Genijus. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
  2. „Genius“. Encyclopedia Britannica. Nuoroda tikrinta 2021-07-12. 

Vikiteka