Generalizuotas nerimo sutrikimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Generalizuotas nerimo sutrikimas (angl. generalized anxiety disorder, GAD) – nerimo sutrikimas, pasižymimintis chronišku nerimu ir dirglumu be jokios specifinės priežasties.[1]

Žmonės su šiuo sutrikimu linkę nerimauti dėl įvairių kasdienių rūpesčių ar ateities, netoleruoti nežinomybės ir tikisi, kad nuolatinis galvojimas padės užkirsti kelią problemų atsiradimui. Būdingas problemų išpūtimas. Dažnas mąstymas apie tai, kas gali blogiausio nutikti. Įvairių (net ir nepagrįstų) grėsmių apgalvojimas. Tokį asmenį apima neryžtingumas, kurį lydi baimė priimti blogus sprendimus. Būdingas nemokėjimas atsipalaiduoti, paleisti rūpesčius, keliančių minčių iš galvos, taip pat nerimastingumas, dirglumas, negebėjimas susikaupti.[1]

Galiausiai tai pradeda trukdyti kasdienei veiklai, darbui, mokslui, socialinei veiklai ar santykiams.[1]

Sutrikimą lydi šie simptomai: drebėjimas, raumenų įsitempimas, viduriavimas, prakaitavimas, galvos svaigimas ar skausmas (migrena), širdies permušimai, nuovargis, taip pat miego problemos (nemiga).[1]

Nėra vienos konkrečios šį sutrikimą sukeliančios priežasties, veikiausiai jis išsivysto sąveikaujant biologiniams ir aplinkos faktoriams.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 „Generalized anxiety disorder - Symptoms and causes“. Mayo Clinic. Nuoroda tikrinta 2021-11-15.