Genčų I kapinynas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Genčų kapinynai)
Jump to navigation Jump to search
Genčų I kapinynas
[[Image:|250px]]

Genčų I kapinynas
Koordinatės
55°58′10″ š. pl. 21°17′00″ r. ilg. / 55.96944°š. pl. 21.28333°r. ilg. / 55.96944; 21.28333Koordinatės: 55°58′10″ š. pl. 21°17′00″ r. ilg. / 55.96944°š. pl. 21.28333°r. ilg. / 55.96944; 21.28333
Savivaldybė Kretingos rajonas
Seniūnija Kretingos seniūnija
Plotas 2,7 ha
Naudotas IIXII a.
Žvalgytas 1982, 1992 m.
Tirtas 1940, 19831987, 19931995 m.
Registro Nr. 5235 /A1819; AR517/

Genčų I kapinynas (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus kodas – 5235, senas registro kodas – A1819, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR517) – kapinynas centrinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Genčų kaimo pietvakariniame pakraštyje, 1,25 km į šiaurę – šiaurės rytus nuo Tūbausių tilto per Akmeną, Tūbausių tvenkinio vakariniame krante.

Kapinynas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtas Akmenos dešiniojo kranto aukštumos viršūnėje ir šlaite, žemėjančiame į rytus, link upės. Užima apie 260 m ilgio šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi ilgio, 100–120 m pločio mišku apaugusį žemės plotą.

1972 m. paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu,[1] 2004 m. įrašytas į kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą (A1819), 2005 m. pripažintas valstybės saugoma kultūros vertybe.[2]

Teritorijos plotas – 2,7 ha.

1 km į šiaurės vakarus yra Genčų II kapinynas.


Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išaiškintas 1940 m. 1959 m. žvalgė Juozas Mickevičius, 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (tyrimų vadovas Romas Olišauskas), 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (tyrimų vadovas Vilnius Morkūnas).

1940 m. Vytauto Didžiojo kultūros muziejus (tyrimų vadovas Pranas Baleniūnas) ištyrė apie 35 m² plotą, 19831987 m. Istorijos institutas (tyrimų vadovas Algimantas Merkevičius) – 2013 m² plotą ir 19931995 m. (tyrimų vadovas Jonas Stankus) – 303 m² plotą.

1940 m. rasti 6 IXXII a. kapai. 1983–1987 m. ištirti 167 nedegintų ir 49 sudegintų mirusiųjų kapai su VIIIXII a. dirbiniais. Įkapės: žalvariniai papuošalai, geležiniai darbo įrankiai, ginklai, tošinės dėžutės, diržai, lipdyti moliniai puodeliai. 1993–1995 m. aptikta 12 IIIII a. nedegintų mirusiųjų kapų su akmenų vainikais. Aštuoniuose kapuose laidota po vieną, dviejuose kapuose – po du mirusiuosius su įkapėmis, daugiausia žalvarinėmis segėmis, mėlyno stiklo karoliukais, peiliais, dalgiais, kirviais, kaltais, galąstuvais, antkaklėmis, žiedais, ir be jų.

Iš viso kapinyne ištirtas 2351 m² plotas, kuriame ištirta 234 IIXII a. kapai, būdingi kuršių ir jų protėvių matrialinei kultūrai.

1940 m. radinius saugo Vytauto Didžiojo karo muziejus, 1983–1987 m. ir 1993–1995 m. – Lietuvos nacionalinis muziejus, pavienių radinių turi Kretingos muziejus.[3]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 136
  2. Kultūros vertybių registras: Genčų kapinynas
  3. Algimantas MerkevičiusGenčų kapinynai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 525 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]