Genčų I kapinynas
| Genčų I kapinynas | |||
|---|---|---|---|
  Genčų I kapinynas |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Kretingos rajonas | ||
| Seniūnija | Kretingos seniūnija | ||
| Plotas | 2,7 ha | ||
| Naudotas | II–XII a. | ||
| Žvalgytas | 1982, 1992 m. | ||
| Tirtas | 1940, 1983–1987, 1993–1995 m. | ||
| Registro Nr. | 5235 /A1819; AR517/ | ||
Genčų I kapinynas (valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus kodas – 5235, senas registro kodas – A1819, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR517) – kapinynas centrinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Genčų kaimo pietvakariniame pakraštyje, 1,25 km į šiaurę – šiaurės rytus nuo Tūbausių tilto per Akmeną, Tūbausių tvenkinio vakariniame krante.
Kapinynas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Įrengtas Akmenos dešiniojo kranto aukštumos viršūnėje ir šlaite, žemėjančiame į rytus, link upės. Užima apie 260 m ilgio šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi ilgio, 100–120 m pločio mišku apaugusį žemės plotą.
1972 m. paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu,[1] 2004 m. įrašytas į kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą (A1819), 2005 m. pripažintas valstybės saugoma kultūros vertybe.[2]
Teritorijos plotas – 2,7 ha.
1 km į šiaurės vakarus yra Genčų II kapinynas.
Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išaiškintas 1940 m. 1959 m. žvalgė Juozas Mickevičius, 1982 m. – Mokslinė metodinė kultūros paminklų apsaugos taryba (tyrimų vadovas Romas Olišauskas), 1992 m. – Lietuvos kultūros paveldo mokslinis centras (tyrimų vadovas Vilnius Morkūnas).
1940 m. Vytauto Didžiojo kultūros muziejus (tyrimų vadovas Pranas Baleniūnas) ištyrė apie 35 m² plotą, 1983–1987 m. Istorijos institutas (tyrimų vadovas Algimantas Merkevičius) – 2013 m² plotą ir 1993–1995 m. (tyrimų vadovas Jonas Stankus) – 303 m² plotą.
1940 m. rasti 6 IX–XII a. kapai. 1983–1987 m. ištirti 167 nedegintų ir 49 sudegintų mirusiųjų kapai su VIII–XII a. dirbiniais. Įkapės: žalvariniai papuošalai, geležiniai darbo įrankiai, ginklai, tošinės dėžutės, diržai, lipdyti moliniai puodeliai. 1993–1995 m. aptikta 12 II–III a. nedegintų mirusiųjų kapų su akmenų vainikais. Aštuoniuose kapuose laidota po vieną, dviejuose kapuose – po du mirusiuosius su įkapėmis, daugiausia žalvarinėmis segėmis, mėlyno stiklo karoliukais, peiliais, dalgiais, kirviais, kaltais, galąstuvais, antkaklėmis, žiedais, ir be jų.
Iš viso kapinyne ištirtas 2351 m² plotas, kuriame ištirta 234 II–XII a. kapai, būdingi kuršių ir jų protėvių matrialinei kultūrai.
1940 m. radinius saugo Vytauto Didžiojo karo muziejus, 1983–1987 m. ir 1993–1995 m. – Lietuvos nacionalinis muziejus, pavienių radinių turi Kretingos muziejus.[3]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 136
- ↑ Kultūros vertybių registras: Genčų kapinynas
- ↑ Algimantas Merkevičius. Genčų kapinynai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 525 psl.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Algimantas Merkevičius. Genčių pirmasis plokštinis kapinynas. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. – Vilnius, 1984. – P. 80–83
- Algimantas Merkevičius. Genčų I plokštinis kapinynas. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1984 ir 1985 metais. – Vilnius, 1986. – P. 58–61
- Algimantas Merkevičius. Genčų I kapinyno tyrinėjimai. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais. – Vilnius, 1988. – P. 78–82
- Jonas Stankus. Genčių I kapinyno tyrinėjimai 1993 metais. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. – Vilnius, 1994. – P. 163–167
- Jonas Stankus. Genčų kapinyno I tyrinėjimai. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. – Vilnius, 1996. – P. 118–122
- Jonas Stankus. Tyrinėjimai Genčų kapinyno prieigose. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. – Vilnius, 1998. – P. 204–207
- Genčų I kapinyno II–III a. kapų akmenų vainikai: www.aruodai.lt
- Genčų I kapinyno lankinės segės: www.knygadvaris.lt