Genčų Medsėdžių senosios kapinės

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Genčų Medsėdžių senosios kapinės
[[Image:|250px]]

Genčų Medsėdžių senosios kapinės
Koordinatės
55°57′50″š. pl. 21°21′40″r. ilg. / 55.964016°š. pl. 21.361036°r. ilg. / 55.964016; 21.361036Koordinatės: 55°57′50″š. pl. 21°21′40″r. ilg. / 55.964016°š. pl. 21.361036°r. ilg. / 55.964016; 21.361036
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Darbėnų seniūnija
Plotas 0,08 ha
Naudotas XVIIXIX a.
Žvalgytas 1935, 1976, 1991, 1995 m.
Registro Nr. 24200 / L543 /

Genčų Medsėdžių senosios kapinės, vadinamos Marų kapeliais, Senkapiais (valstybės saugoma kultūros vertybė: unikalus kodas - 24200, senas registro kodas - L534) – neveikiančios kapinės centrinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, Genčų Medsėdžiuose (Darbėnų seniūnija), 0,43 km į pietryčius nuo Skroblupio pralaidos kelyje VoveraičiaiŠukė, Skroblupio kairiajame krante.

Apibūdinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įrengtos Skroblupio pakrantės smėlingoje pakilumoje, esančioje kaimo žemių rytiniame pakraštyje, Rūtų daržo miške. Pailgos šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, netaisyklingos trapecijos plano, 30 m ilgio, 25 m pločio,[1] iš rytų ir pietų pusių juosiamos daubų, iš šiaurės – Skroblupio senvagės. Paviršius nelygus, pietvakarinėje dalyje kyšo stambūs akmenys, o pietrytinėje yra 2,5 m skersmens duobė. Laidojimo žymių ir memorialinės mažosios architektūros paminklų nėra. Apaugusios spygliuočių mišku.

Teritorijos plotas – 0,08 ha, perimetras – 130 m.[2]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kapinės veikė XVIXIX a. pradžioje. Jose laidoti Paskroblio užusienio, XIX a. pavadinto Genčų Medsėdžiais, gyventojai. Vėliau iki XX a. vidurio buvo pakasami savižudžiai, nekrikštyti mirę kūdikiai.

Centrinėje dalyje stovėjo medinė koplytėlė ir 3 kryžiai (vienas statytas 1884 m.), kurie XX a. II pusėje sunyko.[3]

1997 m. įrašytos į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registro laidojimo vietų sąrašą (L534),[4] 2005 m. pripažintos valstybės saugoma kultūros vertybe.[5]

Tyrimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kapines kaip kultūros paveldo objektą 1935 m. išaiškino Ruginių pradinės mokyklos mokytoja Adelė Alsytė.[6] 1982 m. kartografavo Visasąjunginio žemės ūkio ministerijos žemės ūkio aerofotogeodezinių tyrinėjimų institutas, 1995 m. – Valstybinis žemėtvarkos institutas. 1976 m. žvalgė Ignas Jablonskis, 1991 m. – Julius Kanarskas, 1995 m. – Kultūros paveldo centras (Loreta Kazlavickienė, Jadvyga Verksnienė).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Ignas Jablonskis. Kai kurie žvalgyti archeologiniai paminklai Kretingos ir gretimuose rajonuose. - Lietuvos istorijos instituto rankraštynas. - F. 1, b. 1254. - L. 11 (brėž. L-6)
  2. Kretingos rajono kapinių apskaitos duomenys (1982 m. lauko darbai). - Kaunas: Visasąjunginio žemės ūkio ministerijos žemės ūkio aerotofogeodezinių tyrinėjimų instituto Vakarų filialas, 1983. - L. 10, 29
  3. Julius Kanarskas. Genčų Medsėdžių kaimo kapinės (Darbėnų apyl., Kretingos raj.), 1992. - Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. - F. 4, b. 189
  4. Registre klaidingai lokalizuotos Genčų kaime, Kretingos sen., Kretingos r. sav.
  5. Kultūros vertybių registras: Genčų k. senosios kapinės
  6. [http://www.heritage.lt/vak/vako.php?kaim=Gen�?ių–Medsėdžių_km.&valsc=Kretingos_vals.&byla=18&id=1458 Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. - Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka. - F. 1, b. 18. - L. 228]
  • Kretingos rajono gamtos ir kultūros paminklų ir saugotinų objektų katalogas. - Vilnius: Respublikinis žemėtvarkos projektavimo institutas, 1976. - P. 67