Geltonnugaris dukeris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Cephalophus silvicultor
Geltonnugaris dukeris (Cephalophus silvicultor)
Geltonnugaris dukeris (Cephalophus silvicultor)
Apsaugos būklė

Beveik nykstantys (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Tipas: Chordiniai
(Wikispecies-logo.svg Chordata)
Klasė: Žinduoliai
(Wikispecies-logo.svg Mammalia)
Būrys: Porakanopiai
(Wikispecies-logo.svg Artiodactyla)
Šeima: Dykaraginiai
(Wikispecies-logo.svg Bovidae)
Gentis: Kuoduotieji dukeriai
(Wikispecies-logo.svg Cephalophus)
Rūšis: Geltonnugaris dukeris
(Wikispecies-logo.svg Cephalophus silvicultor)
Mokslinis pavadinimas
Cephalophus silvicultor
Afzelius, 1815
Sinonimai[2]
  • Antilope sylvicultrix Afzelius, 1815
  • C. punctulatus Gray, 1850
  • C. sclateri Jentink, 1901
  • C. sylvicultor Thomas, 1892

Geltonnugaris dukeris (lot. Cephalophus silvicultor, angl. Yellow-backed duiker, vok. Gelbrückenducker) – dykaraginių (Bovidae) šeimos žinduolis, priklausantis kuoduotųjų dukerių (Cephalophus) genčiai. Labiausiai paplitęs iš visų dukerių rūšių. Gyvena Afrikos vakarinėje ir centrinėje dalyje.

Taksonomija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmą kartą šią rūšį aprašė botanikas Adam Afzelius 1815 m. žurnale Nova Acta Regiæ Societatis Scientiarum Upsaliensis.[3] 1981 m. Colin Groves ir Peter Grubb nustatė tris kuoduotojų dukerių (Cephalophus) pogentes: Cefhalophula, Cephalpia ir Cephalophus. Ši rūšis buvo priskirta Cephalophus pogentei kartu su tanzaniniu dukeriu (C. spadix), juodnugariu dukeriu (C. dorsalis) ir jentinko dukeriu (C. jentinki). Šiai pogentei būdingas minimalus lytinis dimorfizmas ir dėmėtas jauniklių kailis.[4]

Išskiriami keturi pošūšiai:[5]

  • C. s. curticeps Grubb and Groves, 2002
  • C. s. longiceps Gray, 1865
  • C. s. ruficrista Bocage, 1869
  • C. s. silvicultor Afzelius, 1815

Apibūdinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rūšies atstovai turi išgaubtos formos kūną, labai trumpus cilindro formos ragus. Sveria apie 60-80 kg. Turi didelę burną, gerklę ir žandikaulio raumenis. Užaugdami iki 79 cm yra didžiausi iš dukerių atstovų.[6] Patinai yra šiek tiek didesni.

Mityba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Minta įvairiais augalais, įskaitant vaisius, lapus, ūglius, sėklas, medžio žieves, pumpurus.

Paplitimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laisvėje gyvena apie 160 000 individų. Nelaisvėje išgyvena iki 10 metų.[7]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. „IUCN Red List - Cephalophus silvicultor“. IUCN Red list. 
  2. Cephalophus sylvicultor“. Mammalian Species (225), 1–7 (1984). 
  3. Wilson, D.E.; Reeder, D.M., eds.. Mammal Species of the World: A Taxonomic and Geographic Reference (3rd ed.). Johns Hopkins University Press.. ISBN 978-0-8018-8221-0.
  4. „A systematic revision of duikers (Cephalophini, Artiodactyla)“. African Small Mammal Newsletter, Spec, 4 (1981). 
  5. TSN 183849. Integrated Taxonomic Information System.
  6. Clive A. Spinage (1986). The Natural History of Antelopes. Croom Helm. ISBN 978-0-7099-4441-6.
  7. Kranz, K.R. and Lumpkin, S. (1982) Notes on the yellow-backed duiker Cephalophus sylvicultor in captivity with comments on its natural history. International Zoo Yearbook, 22: 232–240.
Commons-logo.svg

Vikiteka