Pereiti prie turinio

Geležinkelių transportas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pasaulio geležinkelių transporto tinklas 2022 m.

Geležinkelių transportas – sudėtinė transporto sistemos dalis, apimanti keleivių ir krovinių vežimą geležinkeliais.[1] Pagrindinė transporto priemonė – traukinys, kurį sudaro atskiri riedmenys. Tai pigesnė nei kitos transporto rūšys, vienu sąstatu galima vežti daug krovinių (maždaug iki 10 000 tonų). Kroviniai daugiausia vežami tolimaisiais ir vidutiniais atstumais, keleiviai – dar ir priemiestiniais maršrutais. Pasaulyje geležinkeliais pervežama 10 proc. visų krovinių ir 6 proc. visų keleivių. Daugiausia vežama nafta ir jos produktai, mediena, metalai.[1] Standartinė geležinkelio vėžė yra 1436 mm pločio, rusiškoji vėžė – 1520 mm, plačiausia pasaulyje – 9000 mm (Krasnojarsko vandens jėgainėje Rusijoje).[2]

Geležinkelių transportui priskiriami įprasti geležinkeliai, metropolitenas, tramvajus, funikulierius. Daugiausia keleivių geležinkeliais pervežama Indijoje – 11 proc. viso pasaulio keleivių srauto.[3] Ilgiausia geležinkelių sistema yra JAV (250 tūkst. km), Rusijoje (150 tūkst. km), Kanadoje (70 tūkst. km), Indijoje (60 tūkst. km), Kinijoje (60 tūkst. km).[4] Ilgiausias geležinkelių tinklas Europoje yra Vokietijoje (38,8 tūkst. km), Prancūzijoje (27,8 tūkst. km) ir Lenkijoje (19,4 tūkst. km).[5] Palyginimui, Lietuvos geležinkelių transportas turi 1,9 tūkst. km tinklą.

Jau pirmaisiais geležinkeliais krovinių gabenimas buvo keliskart pigesnis už gabenimą kinkomuoju transportu, taip pat pigesnis už gabenimą sekliomis upėmis ir kanalais. Kita vertus, nors traukinių transportas greitesnis už gabenimą upėmis ir jūromis, bet dažnai yra lėtesnis už automobilių ir lėktuvų transportą. Geležinkeliai pasižymi didele pervežimo galia – vienas sąstatas gali traukti 5000 tonų ir sunkesnį krovinį. Geležinkelių tiesimas yra brangus ir apsimoka tada, jei krovinių ir keleivių srautai yra dideli. Geležinkelių sistemą daugumoje šalių valdo valstybė.[6]

Istorija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Geležinkelio Stoktonas–Darlingtonas atidarymas, 1825 m.

Jau XIII a. šachtose buvo klojami gulsti mediniai bėgiai vagonėliams stumdyti, kadangi vagonėliai lengviau rieda bėgiais negu žeme. Greitai jie imti apkaustyti metalinėmis juostomis, vėliau – pakeisti metaliniais bėgiais.[7] XV a. Anglijos ir Airijos, o vėliau ir Prancūzijos bei Rusijos kasyklose krovinius pradėta vežti ketaus bėgiais, kurie ilgainiui buvo pakeisti plieniniais.[8] XVIII a. pabaigoje britai metalo liejyklose ėmė lieti bėgius, kurie buvo tiesiamos gamyklų teritorijoje. Tuo laiku Džeimsas Vatas išrado garo mašiną, panašiu laiku Ričardas Trevitikas pagamino garvežį, kuris ketaus bėgiai traukė vagonėlius su rūda, bet šis garvežys greitai sugedo ir buvo nebenaudojamas.[7] 1801 m. Anglijoje atsirado arklių traukiamas tramvajus.[9] 1804 m. leista statyti geležinkelį nuo Svonsio, kuriuo nuo 1806 m. arklių trauka pradėti vežti kroviniai, o nuo 1807 m. – keleiviai, todėl kartais tai laikoma keleivinių traukinių pradžia.[10] 1813 m. anglų inžinierius Džordžas Stivensonas išbandė garvežių trauką, naudotą šachtoms.

1825 m. rugsėjo 27 d. šiaurinėje Anglijoje atidaryta pirmoji – eksperimentinė linija Stoktonas prie Tiso–Darlingtonas (40,2 km). Čia pirmą kartą buvo panaudota mechaninė traukiamoji jėga – garvežys. Ši data laikoma oficialia geležinkelio pradžia, nors Anglijoje tuomet jau buvo 400 km bėgių kelio, kur diližanus tempė arkliai.[11] 1830 m. atidarytas ruožas Liverpulis–Mančesteris, laikomas pirmuoju pramoniniu geležinkeliu, naudojusiu tik garvežių trauką.[12] JAV pirmasis keleivinis geležinkelis atidarytas 1830 m. tarp Baltimorės ir Ohajo,[13] o per 10 metų JAV geležinkeliai išsiplėtė daugiau nei visoje Vakarų Europoje.[14] Rusijoje pirmasis geležinkelis buvo nutiestas caro reikmėms ir buvo atidarytas 1837 m.[15]

1850–1870 m. geležinkeliai pradėti tiesti Azijoje, Afrikoje, Pietų Amerikoje, Australijoje. 1895 m. JAV pradėjo veikti pirmasis elektrifikuotas ruožas (Baltimorė–Ohajas). XIX a. pabaigoje pradėta naudoti blokuotė, iešmų ir signalų centralizacija. 1912 m. Vokietijoje pagamintas lokomotyvas su dyzeliniu varikliu (dyzelinis traukinys, motorvežis). 1948 m. JAV sukurtas, o 1969 m. pradėtas eksploatuoti pirmasis dujų turbovežis.[16] 1980 m. eksploatuotų geležinkelių bendras tinklas sudarė 1,23 mln. km.[17]

  • XVI a. vagonas ir bėgiai iš Rumunijos
    XVI a. vagonas ir bėgiai iš Rumunijos
  • Garvežys su vagonais
    Garvežys su vagonais

Lietuva

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagrindinis straipsnis – Lietuvos geležinkelių transportas.

Lietuvoje pirmasis traukinys atvažiavo 1860 m. rugsėjo 16 d. iš Daugpilio į Vilnių.[18] Tai buvo plačiojo geležinkelio atidarymas. Pirmasis siaurasis geležinkelis atidarytas 1901 m. (Panevėžio–Pastovių siaurasis geležinkelis). 1904 m. atidarytas ir pirmasis elektrinis tramvajus – Klaipėdos tramvajus, nors arklių traukiamas tramvajus jau nuo 1892 m. veikė Kaune (Kauno arklinis tramvajus). 1931 m. ėmė veikti pirmasis funikulierius (Žaliakalnio funikulierius). Metropolitenas Lietuvoje niekada nebuvo pastatytas.

Šaltiniai

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. ↑ 1,0 1,1 Geležinkelių transportas. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2025-03-23).
  2. ↑ Колея железных дорог. Parovoz.com (tikrinta 2025-03-22).
  3. ↑ Rail Transport. Statista.com (tikrinta 2025-03-22).
  4. ↑ Gediminas Vaičiūnas, Lionginas Liudvinavičius, Gintautas Bureika, Rimantas Subačius, Viačeslav Petrenko, Jonas Butkevičius, Laura Černiauskaitė, Inesa Gailienė, Igoris Podagėlis, Kazys Sakalauskas. Geležinkeliai. Bendrasis kursas. – Vilnius, VGTU leidykla „Technika“, 2018. ISBN 978-609-476-093-8 // psl. 13
  5. ↑ Total length of the railway lines in use in Europe in 2022, by country. Statista.com (tikrinta 2025-03-22).
  6. ↑ Geležinkelio transportas. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 34 psl.
  7. ↑ 7,0 7,1 Gediminas Vaičiūnas, Lionginas Liudvinavičius, Gintautas Bureika, Rimantas Subačius, Viačeslav Petrenko, Jonas Butkevičius, Laura Černiauskaitė, Inesa Gailienė, Igoris Podagėlis, Kazys Sakalauskas. Geležinkeliai. Bendrasis kursas. – Vilnius, VGTU leidykla „Technika“, 2018. ISBN 978-609-476-093-8 // psl. 11
  8. ↑ V. Lukoševičius. Lietuvos geležinkeliai senuosiuose žemėlapiuose. – Geodesy & Cartography. Vilnius; Abingdon: Vilnius Gediminas Technical University; Taylor & Francis Ltd. 2012, t. 38, no. 1, p. 41-56. ISSN 2029-6991
  9. ↑ Железные дороги. // Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, 1890–1907.
  10. ↑ The Mumbles Passenger Railway, March 1807-1960. Storyofmumbles.org.uk (tikrinta 2025-04-26).
  11. ↑ Ona Stasiukaitienė. Siaurasis Lietuvos geležinkelis. – Vilnius, „Versus aureus“, 2010. ISBN 978-9955-34-258-8 // psl. 11
  12. ↑ Railroad history. Britannica.com (tikrinta 2025-03-22).
  13. ↑ History of American Railroads. Stanford.edu (tikrinta 2025-04-13).
  14. ↑ Gediminas Vaičiūnas, Lionginas Liudvinavičius, Gintautas Bureika, Rimantas Subačius, Viačeslav Petrenko, Jonas Butkevičius, Laura Černiauskaitė, Inesa Gailienė, Igoris Podagėlis, Kazys Sakalauskas. Geležinkeliai. Bendrasis kursas. – Vilnius, VGTU leidykla „Technika“, 2018. ISBN 978-609-476-093-8 // psl. 12
  15. ↑ Дороги царей. Russ.ru (tikrinta 2011-08-09).
  16. ↑ Geležinkelis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 35 psl.
  17. ↑ Geležinkelio transportas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 594
  18. ↑ Ona Stasiukaitienė. Siaurasis Lietuvos geležinkelis. – Vilnius, „Versus aureus“, 2010. ISBN 978-9955-34-258-8 // psl. 159
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Geležinkelių_transportas&oldid=7549333"