Gediminas Motuza Matuzevičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gediminas Motuza Matuzevičius
Gimė 1946 m. rugpjūčio 24 d. (77 metai)
Vilnius
Tėvai Boleslovas Adomas Motuza Matuzevičius
Veikla geologas
Organizacijos Vilniaus universitetas
Pareigos profesorius
Išsilavinimas fizinių mokslų daktaras
Alma mater Vilniaus universitetas

Gediminas Motuza Matuzevičius (1946 m. rugpjūčio 24 d. Vilnius) – Lietuvos geologas, fizinių mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvas Boleslovas Adomas Motuza Matuzevičius, sesuo Elga Boči. 1968 m. baigė Vilniaus universitetą. 1973 m. geologijos ir mineralogijos mokslų kandidatas. 2002 m. Lenkijos mokslų ir menų akademijos užsienio narys.

19731982 m. Lietuvos geologijos valdybos Kompleksinės geologijos ekspedicijos būrio viršininkas, 19821984 m. – Mozambiko nacionalinės direkcijos petrografas–konsultantas, 19841991 m. Geologijos instituto Regioninės geologijos skyriaus vadovas, 19911998 m. Lietuvos geologijos tarnybos direktorius, 19982000 m. Geologijos instituto Giluminės geologijos skyriaus vadovas, 20002002 m. AB „Geonafta“ Geologijos skyriaus viršininkas.

Nuo 1994 m. Vilniaus universiteto dėstytojas, nuo 2004 m. Geologijos ir mineralogijos katedros vedėjas; nuo 2006 m. profesorius. 1989-1991 m. Lietuvos geologų sąjungos pirmininkas.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tiria Lietuvos kristalinio pamato sandarą, raidą, naudingąsias iškasenas, smūginius kraterius. Sudarė Pietų Lietuvos ir Lietuvos kristalinio pamato (M 1:400 000]] 1980 m. ir 2003 m.), atskirų Norvegijos plotų geologijos žemėlapius. Tarptautinių giluminio seisminio zondavimo eksperimentų Lietuvoje vienas organizatorių. Ištyrė Varėnos geležies rūdos telkinių juostą, Šklėrių vario ir molibdeno rūdinę apraišką Lietuvos pietuose, Mizarų ir Veprių meteoritinius kraterius. Dalyvavo Mozambiko šiaurinės dalies geologijos kartografavimo darbuose, mokslinėse ekspedicijose Pamyre, Jakutijoje, Čilėje, Afganistane.

Dalyvavo kuriant televizijos filmus „Domeikos sindromas“ (2002 m.) ir „Lietuvio genas“ (2008 m.).[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Algirdas GaigalasGediminas Motuza Matuzevičius. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 532 psl.