Gediminas Merkys

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Gediminas Merkys (g. 1964 m. sausio 3 d. Šiauliuose) – Lietuvos edukologas ir sociologas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19811986 m. studijavo Šiaulių pedagoginio instituto Dailės fakultete, 19891992 m. – Rusijos edukacinių mokslų akademijos Teorinės pedagogikos ir tarptautinių švietimo tyrimų institute Maskvoje, jame apgynė disertaciją „Eksperimentinio pedagoginio tyrimo hipotezės struktūra ir metodologiniai normatyvai“, socialinių mokslų daktaras. 2000 m. Šiaulių universitete apgynė habilitacinį darbą „Sociokultūrinių ir metodologinių pradų vienovė ugdymo tyrimuose“, habilituotas socialinių mokslų daktaras.

19861988 m. dirbo mokytoju. 19932000 m. Šiaulių pedagoginio instituto (dab. Šiaulių universitetas) dėstytojas, 1997 m. jo iniciatyva įsteigtas šio universiteto Edukacinio testavimo mokslinis centras, 1997–2000 m. centro direktorius. 1999–2016 m. Kauno technologijos universiteto dėstytojas, nuo 2000 m. Socialinių tyrimų, nuo 2006 m. Sociologijos katedros vedėjas; nuo 2000 m. profesorius. 19931994 m. stažavo Freiburgo universitete, 19941995 m. Koblenzo-Landau universiteto Empirinių edukacinių tyrimų centre. 1996 m. dirbo Kylio universitete. 1997 m. jo iniciatyva įsteigtas žurnalas „Socialiniai tyrimai“. Žurnalo „Journal of Organizational Behavior“ (Australija) redakcinės kolegijos narys. Nuo 1994 m. Vokiškai kalbančių kraštų edukacinių mokslų draugijos, Europos metodologų asociacijos narys.[1]

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslinės veiklos pagrindinės sritys: empirinis socialinis tyrimas, socialinisų tyrimų metodologija, socialinė, edukacinė ir vadybos diagnostika, tarpkultūriniai tyrimai, švietimo ir organizacijų sociologija. Nuo 2003 m. vadovavo taikomiesiems socialiniams tyrimams:

  • Mokinių vežiojimo pokyčiai pertvarkant mokyklų tinklą,
  • Informacinių komunikacinių technologijų taikymas ugdyme,
  • Mokytojų poreikio prognozė iki 2015 m. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose,
  • Mokymosi prieinamumas Vilniaus rajono gyventojams,
  • Mokytojų poreikio kaita ir profesinės karjeros ypatumai optimizuojant mokyklų tinklą.

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lytiškumas ir švietimas, su kitais, 2000 m.
  • Nepilnamečių resocializacija, su kitais, 2003 m.
  • Tautiškumas ir pilietiškumas: atskirus ar dermė?, su kitais, 2007 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Gediminas Merkys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008. 713 psl.