Gediminas Laurinavičius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Gediminas Laurinavičius (g. 1933 m. sausio 3 d. Mickūniškių k. (Anykščių raj.)) – choro dirigentas ir muzikos mokytojas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

19441947 m. mokėsi Anykščių gimnazijoje, 1951 m. baigė Vilniaus 1-ąją vidurinę mokyklą. 1953 m. – Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokyklą (V. Dzevočkos akordeono klasė).

Gyvendamas tremtyje (19541965 m.), lankė Irkutsko muzikos mokyklą ir įgijo chorvedžio specialybę (diriguoti mokė M. Stebakovas). Akompanavo ir vadovavo Irkutsko geležinkelininkų klubo mišriajam chorui, buvo Irkutsko universiteto studentų mišriojo choro chormeisteris, kultūros – švietimo technikumo dėstytojas ir moksleivių choro studijos vadovas.

Grįžęs į Lietuvą, nuo 1965 m. buvo Kauno profsąjungų kultūros rūmų mišriojo choro „Gintaras“ chormeisteris, 19571976 m. – meno vadovas ir dirigentas. Nuo 1976 m. – Kauno 1-osios vaikų muzikos mokyklos akordeono skyriaus vedėjas ir mokytojas, nuo 1995 m. – vyresnysis mokytojas.

1976 m. neakivaizdiniu būdu baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (doc. Jono Motiekaičio choro dirigavimo klasę). „Gintaro“ chorą (60 dalyvių) išmokė nemaža klasikų ir šiuolaikinių kompozitorių kūrinių, koncertavo su juo Kaune, Vilniuje, Minske, Rygoje, Taline, Tartu, Kijeve, Maskvoje, Leningrade. Kolektyvą parengė 1970 ir 1975 m. respublikinėms dainų šventėms ir konkursams, Kauno miesto chorų apžiūrose pelnė prizinių vietų.

Nuo 1989 m. – Irkutsko buvusių politinių kalinių ir tremtinių mišriojo choro meno vadovas ir vyr. dirigentas (choras repetuoja atskiromis grupėmis įvairiuose miestuose, o bendros repeticijos vyksta Kaune – susirenka iki 50 dainininkų). Choras koncertavo Kaune, Vilniuje, Alytuje, Šiauliuose, dalyvavo 1994 m. I Pasaulio lietuvių dainų šventėje Vilniuje, 1995 ir 1997 m. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių dainų šventėse „Leiskit į tėvynę“ Panevėžyje ir Klaipėdoje. Choras išleido bukletą „Maža Lietuva Irkutske“ (1994 m.). G. Laurinavičius dirigavo dainų šventėse Kaune, Tartu ir Panevėžyje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.