Gazyris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Osetinai, buvę 1877-1878 m. Rusijos-Turkijos karo dalyviai.
Baronas Vrangelis su paradine čerkese su gazyriais.

Gazyris (rus. газырь, iš tiurk. хъазыр 'parengtas; gatavas') – Kaukazo tautų kultūroje hermetiškai uždaromas cilindrinis futliaras, kuriame būna iš anksto atseikėtas parako užtaisas arba popierinis šovinys. Gazyriai būdavo specialiame krepšyje gazyrnicoje arba viena eile būdavo prisiūti prie čerkesės krūtinės, taip sudarydami savotišką trumpą šovinyną.

Vėliau gazyrių eilė tapo dekoratyviniu elementu, būtina XIX a. ir XX a. pradžios Kaukazo tautų nacionalinės aprangos dalimi. Gazyriai paprastai būdavo kauliniai, o paradinei aprangai – sidabriniai.

Gazyrnica

Paskutinis Baltojo judėjimo vadovas baronas Piotras Vrangelis nuo 1918 m. rugsėjo turėjo pravardę „Juodasis baronas“, kadangi kasdien dėvėdavo tradicinę savo aprangą – juodą kazokišką čerkesę su gazyriais. Šią aprangą jis mėgo labiau už kitus karinės uniformos variantus.