Gasparas Barauskas
Gasparas Barauskas (lenk. Gaspar Borowski, 1785 m. Gardino apskr. – m. po 1854 m. Balstogė) – lietuvių tapytojas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1801-1807 m. mokėsi Vilniaus universitete pas P. Smuglevičių. 1808 m. tobulinosi Paryžiaus dailės akademijoje. 1810 m. gavo meno kandidato laipsnį.
1810-1812 m. mokytojavo Kaune, Minske, nuo 1813 m. – Balstogėje.
Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Nutapė portretų (P. Smuglevičius, J. I. Kraševskis, J. Koženiovskis), peizažų, religinės, buitinės („Karčiama Vilniuje“, „Čigonų grupė“) ir mitų tematikos paveikslų, sienų tapybos kompozicijų („Apolonas, apsuptas mūzų“, iki 1812 m., „Kristus ant kryžiaus“). Kūryba klasicistinė, ankstyvąją kūrybą veikė barokas, būdinga monumentalios formos, ramios figūrų pozos, prislopintos spalvos; ryški P. Smuglevičiaus įtaka.[1]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Raimonda Širvinskienė. Gasparas Barauskas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 637 psl.