Gasparas Aleksa

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Gasparas Aleksa
Gasparas Aleksa.jpg
Gimė: 1945 m. gruodžio 15 d. (72 metai)
Antkalnė, Veliuonos valsčius
Veikla: poetas, prozininkas, dramaturgas
Alma mater: 1970 m. Kauno medicinos institutas

Gasparas Aleksa (g. 1945 m. gruodžio 15 d. Antkalnėje, Veliuonos valsčius) – Lietuvos gydytojas, poetas, prozininkas, dramaturgas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gimė 1945 m. gruodžio 15 d. Veliuonos valsčiaus Antkalnės kaime, Aleksandro ir Teofilės Aleksų šeimoje. 1946 m. sausio 1 d. pakrikštytas Veliuonos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. 1963 m. baigė Veliuonos vidurinę mokyklą, besimokydamas paskelbė pirmuosius straipsnius. 1970 m. baigė Kauno medicinos instituto gydomąjį fakultetą, studijuodamas išspausdino pirmuosius eilėraščius.

19711998 m. dirbo chirurgu, ortopedu-traumatologu Šakiuose, chirurgu Vilniaus 6-tosios klinikinės ligoninės inkstų persodinimo skyriuje, chirurgijos dėstytoju Vilniaus aukštesniojoje medicinos mokykloje. 1991–1998 m. įvairiose valstybės ir visuomeninėse organizacijose, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Invalidų socialinės integracijos skyriaus viršininku. 1999–2010 m. Lietuvos žmonių su negalia sąjungos viceprezidentu, žurnalo „Bičiulis“ vyriausiuoju redaktoriumi, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Biomechanikos katedros lektoriumi.

Kartu su bendradarbiais paskelbė 27 mokslo straipsnius, atliko apie 3 tūkstančius operacijų. 1971 m. asistavo savo chirurgijos mokytojui Vytautui Purliui atliekant pirmąją dirbtinio klubo sąnario persodinimo operaciją Lietuvoje. 1995 m. kartu su bendraminčiais įkūrė Lietuvos žmonių su negalia sąjungą, įsteigė leidyklą „Joružis“, VšĮ „Nugalėk save“, žurnalą „Bičiulis“. 1993–1996 m. vadovavo pasaulinės organizacijos „Tarptautinė amnestija“, ginančios sąžinės kalinius Kinijoje ir Turkijoje, Vilniaus grupei.

Stažavosi Kijeve, Maskvoje (SSRS), Mičigano universitete (JAV), Osnabriuko apskrities valdyboje (Vokietija), Kopenhagoje (Danija), Ciūriche (Šveicarija), Helsinkio ir Turku miestų institucijose Suomijoje. Nuo 2011 m. dalyvauja įvairiuose kūrybiniuose projektuose.

Kūryba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1985 m. baigė Kinematografijos komiteto ir Respublikinio kultūros darbuotojų tobulinimosi instituto organizuotus kino scenaristų kursus. Už kino scenarijų „Žali šermukšniai“ gavo Lietuvos SSR valstybinio kinematografijos komiteto antrąją premiją. 2001 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. 2002 m. Švedijos kultūros ministerijos stipendija, kūrybos mėnuo Visbyje.

Poezija ir proza versta į vokiečių, latvių, lenkų, anglų, gruzinų, baltarusių, ukrainiečių ir rusų kalbas, skelbta almanachuose „Brüken1Tiltai“ (2004), „Lietuviešu un latviešu dzejas diena“ (2006), „After the northern sky“ (2008), „Swiadectvo“ (2009), „Diemedžio vakarai“ (2009). 2008 m. „Poezijos pavasario“ Maironio prizo nominantas. 2009 m. almanacho „Poezijos pavasaris 2009“ sudarytojas (kartu su Violeta Šoblinskaite); almanacho „Varpai“ prizininkas. 2010 m. „Poezijos pavasario“ Kauno televizijos direkcijos prizininkas.

Išleistos knygos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lauk šoko ugnis – eilėraščiai, Vilnius: Vaiva, 1993
  • Lozoriaus paukščiai – eilėraščiai, Vilnius: Vaiva, 1995
  • Nugalėk save – straipsnių rinkinys, Vilnius: Vaiva, 1995
  • Užkeikti barbarus – eilėraščiai, Vilnius: Vaiva, 1996
  • Mergaitė ir apaštalas – dramos, Vilnius: Joružis, 1997
  • Adomo broliai ir moterys – romanas, Vilnius: Vaga, 2001
  • Pusė obuolio Ievai – romanas, Vilnius: Vaga, 2002
  • Neįgaliųjų savarankiško gyvenimo ABC – negalios metodika (kartu su Egle Vaičikauskaite), Vilnius, „Joružis, 2002
  • Ėriukėlis stiklo ragais – romanas, Vilnius: Vaga, 2003
  • Fabricijus sprogdina arklius – romanas, Vilnius: Petro ofsetas, 2006
  • Giedantis rupūžys – eilėraščiai, Kaunas: „Savaitraštis Nemunas“, 2007
  • Prabudimai – poezija, Kaunas: “Savaitraštis Nemunas“, 2009
  • Žiogas žvirblį medžiojo: pakraščių kasdienybė – publicistika ir novelės, Kaunas: VšĮ „Kauko laiptai“, 2012

Įvertinimai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • 2010 m. – Poezijos pavasario Kauno televizijos direkcijos prizininkas.
  • 2012 m. – Petro Cvirkos literatūros premijos laureatas.
  • 2013 m. – Lietuvos Respublikos Seimo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“ už pilietinę iniciatyvą valstybės stiprinimo labui.
  • 2013 m. – Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ženklas „Gerumo žvaigždė“ už žymų indėlį ir paramą socialinės apsaugos ir darbo sričiai.

Kita[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2008 m. pagal knygą „Giedantis rupūžys“ kompozitorė Snieguolė Dikčiūtė sukūrė vokalinę-instrumentinę siuitą „RUPŪŽIO GIESMIŲ IMPROVIZACIJOS“. Siuita pristatyta Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune, Lietuvos rašytojų sąjungoje Vilniuje ir Vilniaus Adomo Mickevičiaus bibliotekoje.

2010 m. pagal knygą „Prabudimai“ S. Dikčiūtės sukurtas žodžio ir muzikos spektaklis „Prabudimai“ rodytas Kėdainių šv. Jurgio bažnyčioje, Vilniaus šv. Ignoto bažnyčioje, Vilkaviškio katedroje, Tilžės (Sovetskas), Įsruties (Černiachovsko) katalikų šventyklose bei Karaliaučiaus (Kaliningradas) švč. Mergelės Marijos apreiškimo Ežbietai parapijos namuose. Spektaklio fragmentų galima pamatyti YouTube kanale.

2009 m. dalyvavo tarptautiniame poezijos festivalyje XXXVI Warszwska Jeseń Poezji, o 2010 m. Černiachovsko lietuvių kultūros dienose (Karaliaučiaus sritis).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]