Gaspar de Carvajal
Gasparas de Karvachalis (Gaspar de Carvajal; 1504–1584 m.) – ispanų kunigas dominikonas, keliautojas, tyrinėtojas.
Gasparas de Karvachalis buvo kilęs iš Estremadūros. Po įstojimo į dominikonų ordniną Ispanijoje, 1533 m. jis išvažiavo į Peru versti indėnus į krikščionybę. 1541 m. jis dalyvavo Fransisko de Oreljanos ekspedicijoje per Amazoniją, ieškant Eldorado.[1] Dėl maisto stokos 1541 m. gruodžio 26 d. ekspedicija pasidalijo ir Gasparas su Oreljana nusileido Napo upe. Pasiekus kaimus, jie pasirūpino maistu, tačiau negalėjo grįžti plaukdami prieš greitos upės srovę. Oreljana nusprendė plaukti į rytus palei upės srovę ir savo kelyje jie susidūrė su draugiškais ir priešiškais indėnais, su kuriais kovojo. Ekspedicija pasiekė kaimą, kuriame gyveno moterys-kariai ir Gasparas nusprendė, kad jie aptiko mitines Amazones. 1542 m. rugpjūtį ekspedicija pasiekė jūrą ir tai buvo pirmoji ekspedicija, kuri perplaukė Amazoniją ir pasiekė Atlanto vandenyną. Gasparas grįžo į Peru, kur mirė Santo Domingo vienuolyne Limoje.
Gasparas papasakojo šios ekspedicijos įvykius savo darbe Relación del nuevo descubrimiento del famoso río Grande que descubrió por muy gran ventura el capitán Francisco de Orellana („Ataskaita apie nesenus atradimus garsioje Didžiojoje upėje, kuri buvo atrasta puikiuoju gero likimo kapitonu Francisco de Orellana“). Vienuolis aprašė ne tik ekspedicijos datas, bet ir pridėjo daug etnologinių pastabų apie indėnų karo taktiką, apeigas ir papročius.