Gaskoinas (regionas)
Šis straipsnis apie regioną. Apie upę skaitykite straipsnyje Gaskoino upė.
| Gaskoinas Gascoyne | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC+8) ------ vasaros: (UTC) | |
| Valstybė |  Australija
|
| Valstija |  Vakarų Australija
|
| Savivaldybės | 4 |
| Gyventojų | 9 537[1] |
| Plotas | 135 277 km² |
| Tankumas | 0,07 žm./km² |
 Vikiteka |
GaskoinasVikiteka |
Gaskoinas (angl. Gascoyne) – vienas iš devynių Vakarų Australijos statistinių ekonominių regionų, esantis valstijos vakaruose Indijos vandenyno pakrantėje. Plotas 135 277 km². Į regiono sudėtį įeina keturios savivaldybės (Karnarvono, Eksmuto, Ryklių Įlankos ir Aukštutinio Gaskoino grafystės), kuriose gyvena 9 537 gyventojai (2021 m. gyventojų surašymo duomenys).[1] Regiono centras ir didžiausias miestas – Karnarvonas.
Klimatas tropinis, pusiau aridinis. Vyrauja lygumos, yra nuosėdinės kilmės uolienų kalnagūbrių. Aukščiausias regiono taškas – Ogastaso kalnas, iškilęs 1105 m virš jūros lygio.[2] Pagrindinė upė – Gaskoinas, pagal kurią regionas pavadintas. Gaskoine yra du į Pasaulio paveldo sąrašą įtraukti gamtos objektai: Ryklių įlanka (nuo 1991 m.) ir Ningalu rifas (2011 m.).[3]
Tradiciškai užsiimama avių ir galvijų veisimu, kasama valgomoji druska, plėtojamas turizmas. Gaskoino upės slėnyje auginami atogrąžų vaisiai ir daržovės. Prie Eksmuto veikia Australijos karinio jūrų laivyno ryšių stotis.[4]
Regiono pakrantė europiečių pradėta tirti XVII a. pradžioje, vidiniai rajonai – XIX a. Europiečių kilmės gyventojai į regioną pradėjo keltis nuo XIX a. vidurio.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Iki europiečių atvykimo Gaskoine daugelį tūkstančių metų gyveno Australijos aborigenai. 1616 m. Gaskoino pakrantėje lankėsi olandų keliautojas Dirkas Hartogas (saloje, vėliau pavadintoje jo vardu), 1618 m. prie Šiaurės Vakarų kyšulio išsilaipino kitas olandų jūrininkas Vilemas Jansonas. 1688 m. Gaskoino pakrantę tyrinėjo anglų jūrininko Viljamo Dampiro ekspedicija, 1801 m. – Nikola Bodeno (Nicolas Baudin) vadovaujama prancūzų ekspedicija. Abi ekspedicijos suteikė pavadinimus daugumai pakrantės geografinių objektų.[5]
1818 m. australų keliautojas Filipas Parkeris Kingas ištyrė Eksmuto įlanką, o 1839 m. britų keliautojas Džordžas Grėjus (George Gray) atrado Gaskoino upę. 1858 m. australų tyrinėtojas Fransis Tomas Gregoris (Francis Thomas Gregory) ištyrė regioną ir paskelbė apie jo tinkamumą ganykloms. Netrukus po to į regioną pradėjo keltis avių augintojai. 1883 m. prie Gaskoino žiočių įkurtas Karnarvonas su uostu avių ir vilnos transportavimui. XIX a. šeštajame dešimtmetyje Ryklių įlankoje pradėti žvejoti perlai, 1898 m. įlankos pakrantėje įkurtas Denamas. XX a. trečiajame dešimtmetyje Karnarvone prie Gaskoino upės įrengtos bananų plantacijos, 1955 m. nutiestas kelias į Pertą. 1963 m. Šiaurės Vakarų kyšulyje pastatyta Australijos ir JAV karinių jūrų laivynų ryšių stotis, šalia įkurtas Eksmuto miestas.[5]
Gamta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Regionas apima labiausiai į vakarus nutolusią valstijos teritoriją. Šiaurėje ribojasi su Pilbara, rytuose ir pietuose – su Vidurio Vakarų regionu, vakaruose prieina prie Indijos vandenyno. Pakrantėje yra dvi didelės įlankos – Ryklių ir Eksmuto, keletas salų ir pusiasalių. Dirko Hartogo sala – didžiausia Vakarų Australijoje, Stipo kyšulys – toliausiai į vakarus nutolęs Australijos žemyno taškas. Šiaurinėje dalyje vyrauja kalkakmenio pakrantės, vietomis aukštos uolos. Šiaurės Vakarų Kyšulio pusiasalio (Eksmuto pusiasalio) vakarinėje priekrantėje driekiasi Ningalu koralinis rifas. Ryklių įlankos krantai žemesni, su siauromis užliejamomis dumblėtomis seklumomis. Į pietus nuo Stipo kyšulio krantai aukšti (klintiniai Zaitdorpo klifai).[5]
Paviršius tolyn nuo pakrantės laipsniškai aukštėja. Vyrauja didžiulės aliuvinės lygumos ir raudono smėlio kopų juostos, įsiterpusios tarp neaukštų nuosėdinės kilmės uolienų kalnagūbrių (Kenedžio kalnagūbris ir kiti). Regiono rytinėje dalyje driekiasi Barlio, Valdbergo, Robinsono kalnagūbriai, stūkso 717 m (kitais duomenimis 858 m) virš lygumos iškilęs Ogastaso kalnas (aukščiausias Gaskoino taškas, 1105 m virš jūros lygio).[5][2]
Upės nepastovios, sausuoju laikotarpiu išdžiūsta. Gaskoinas – ilgiausia upė valstijoje, paviršiumi teka po liūčių vasario–rugpjūčio mėnesiais.[5] Kitos didesnės upės – Vuramelis, Lajonsas (Gaskoino intakas). Vandenyno pakrantėje telkšo didelis druskingas Maklaudo ežeras.
Klimatas tropinis, pusiau aridinis; vasaros karštos, žiemos šiltos. Karščiausi mėnesiai – sausis ir vasaris, oro temperatūra tuomet vidiniuose Gaskoino rajonuose viršija 37º C. Žiemą dienomis oras įšyla iki 23º C regiono šiaurėje ir iki 18º C pietuose, naktimis atvėsta iki 10º C pakrantėje ir iki 6º C rytiniuose rajonuose. Kritulių visoje teritorijoje per metus iškrinta vidutiniškai nuo 190 iki 250 mm, daugiausia sausio–kovo ir gegužės–liepos mėnesiais.[6]
Gyvoji gamta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Vyrauja pusdykumių augalija, kurią sudaro akacijų ir Eremophila (bervidinių šeimos gentis) krūmai, kupstais augantys spinifeksai. Po lietaus pražysta įvairių rūšių laukinės gėlės. Medžių reta: upių pakrantėse ir užliejamose lygumose auga eukaliptai ir mirtenės, pasitaiko santalų. Ryklių ir Eksmuto įlankų pakrantėse yra mangrovių, kuriose paplitusios jūrinės avicenijos.[5]
Gyvena dingai, raudonosios kengūros, kalnų kengūros, atokiose vietovėse ir salose – kiti sterbliniai bei šikšnosparniai, tarp jų ir retų rūšių. Bernjė ir Plikojoje saloje aptinkamos endeminės dryžuotųjų valabių (Lagostrophus fasciatus), šiurkščiaplaukių ilganosių bandikutų (Perameles bougainville) ir Guldo netikrųjų pelių (Pseudomys gouldii) rūšys. Gausu sėslių ir migruojančių paukščių, iš kurių pastebimiausi ir triukšmingiausi – korelų ir rožinių kakadu būriai. Yra ir kitų papūgų, emu, įvairių rūšių mažesnių paukščių. Paukščių gausa ir įvairove pasižymi Ryklių įlankos regionas, kuriame suskaičiuota daugiau kaip 230, arba 35 % Australijos paukščių rūšių. Maklaudo ežere sustoja poilsio migruojantys balų paukščiai. Veisiasi varanai ir kiti driežai, gyvatės. Beveik 100 varliagyvių ir roplių rūšių gyvena Ryklių įlankos pakrantėse, 13 roplių rūšių gresia išnykimo pavojus.[5]
Pakrantės vandenyse plaukioja kuprotieji banginiai, bangininiai rykliai, jūriniai vėžliai, įvairios žuvys. Ryklių įlankoje gyvena apie 10 tūkst. diugonių (dešimtadalis pasaulinės populiacijos), veisiasi logerhedai ir žalieji vėžliai, krevetės, šukutės. Prie Manki Majos paplūdimio gyvena 300 delfinų (afalinų) būrys.[5] Ningalu rife yra apie 300 koralų, 700 žuvų ir 650 moliuskų rūšių.[7]
Gyvajai gamtai žalą daro introdukuotos lapės, sulaukėjusios katės, ožkos, triušiai.[5]
Regiono gamta saugoma Kenedžio Kalnagūbrio, Kyšulio Kalnagūbrio, Fransua Perono ir Ogastaso Kalno nacionalinuose parkuose, Ningalu Rifo ir Ryklių Įlankos jūros parkuose bei rezervatuose.[5]
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pagal gyventojų skaičių mažiausias iš Vakarų Australijos regionų. 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis, keturiose Gaskoino savivaldybėse buvo 9 537 gyventojai. Apie trečdalį nurodė gimę už Australijos ribų, apie 12 % buvo aborigenų kilmės. Vidutinis amžius 40 metų.[1]
Daugiausia gyventojų susitelkę pakrantės gyvenvietėse, vidiniai rajonai gyvenami retai. Didžiausios gyvenvietės – Karnarvonas (4 162 gyv. 2021 m.),[8] Eksmutas (2 806 gyv.),[9] Denamas (723 gyv.)[10] ir Koral Bėjus (245 gyv.).[11]
Ekonomika ir transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
2019–2020 finansiniais metais Gaskoine sukurta 1,9 mlrd. Australijos dolerių vertės bendrojo vidaus produkto. Pagrindinės ūkio šakos – gavybos pramonė, turizmas, žemės ūkis ir žvejyba.[12]
Gavybos pramonė sukuria apie penktadalį regiono metinės produkcijos vertės. Ryklių įlankoje ir Maklaudo ežere kasama druska maisto ir chemijos pramonei, eksportuojama daugiausia į Taivaną, Indoneziją, Filipinus ir Japoniją. Jūroje, į šiaurę nuo Eksmuto pusiasalio, išgaunama nafta, tačiau jos produkcija į Gaskoino ekonominę statistiką neįeina. Regiono rytuose nedideliais kiekiais kasami pusbrangiai akmenys. Yra išžvalgytų aukso, deimantų, cirkonio, titano, urano telkinių.[13]
Žemės ūkiui ir žvejybai tenka apie 12 % regiono metinės produkcijos vertės. Regione tradiciškai verčiamasi ganykline gyvulininkyste. Veisiamos avys, ožkos, nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio – daugiausia galvijai. Regione registruoti 67 galvijų ūkiai, vidutinis vieno ūkio plotas – 1256 km². Eksportuojami gyvi gyvuliai, galvijų ir avių mėsa.[14] Derlingose drėkinamose Gaskoino slėnio žemėse prie Karnarvono 1500 ha plote auginami vaisiai ir daržovės: vynuogės, pomidorai, ankštiniai pipirai, moliūginiai, avokadai, mangai. Vaisių ir daržovių auginimu užsiima ir kai kurie gyvulininkystės ūkiai.[15] Žvejybos įmonės veikia Karnarvone ir Eksmute. Gaudomos žuvys, krevetės, šukutės, krabai. Plėtojami akvakultūros ūkiai.[16]
2020 m. duomenimis, turizmo sektoriuje dirbo 14,4 % Gaskoino dirbančiųjų. Turistų daugiausia lankomi gamtos objektai: Ryklių įlanka (įskaitant delfinų maitinimą Manki Majoje), Ningalu rifas, Kenedžio kalnagūbris, Ogastaso kalnas.[17]
Karnarvone, Eksmute ir Koral Bėjuje veikia nedidelės šiluminės elektrinės, maitinamos dyzelinu ir dujomis. Denamą elektros energija aprūpina dyzeliniai generatoriai ir vėjo jėgainės, Gaskoin Džankšeną – dyzeliniai generatoriai ir saulės jėgainės. Saulės jėgainės veikia ir Karnarvone, vėjo – Koral Bėjuje.[18]
Regioną kerta valstybinės reikšmės kelias – Šiaurės Vakarų Pakrantės plentas (North West Coastal Highway), jungiantis Džeraldtoną su Port Hedlandu. Veikia trys reguliarius skrydžius aptarnaujantys oro uostai: Karnarvono, Lirmonto (Eksmuto) ir Manki Majos (Ryklių Įlankos). Visi sujungti tiesioginiais skrydžiais su Pertu (2022 m. duomenys).[19] Didelių uostų nėra. Karnarvone ir Eksmute veikia nedideli žvejybos uostai, Kiuvjė kyšulyje ir Jusles Lupe – įrenginiai druskai į laivus pakrauti.[18]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ 1,0 1,1 1,2 Our Place – Our Community. Gascoyne Region, REMPLAN. Nuoroda tikrinta 2023-02-05.
- ↑ 2,0 2,1 Janine Gunther, Mt Augustus, inselberg in the desert, Australian Geographic, 2014-11-12. Nuoroda tikrinta 2023-03-08.
- ↑ Vakarų Australija, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2021-12-16. Nuoroda tikrinta 2023-03-06.
- ↑ Exmouth, WA, Aussie Towns. Nuoroda tikrinta 2023-03-09.
- ↑ 5,00 5,01 5,02 5,03 5,04 5,05 5,06 5,07 5,08 5,09 Gascoyne Geographic Perspective, Gascoyne Development Commission. Archyvuota 2012-03-25. Nuoroda tikrinta 2023-02-05.
- ↑ Gascoyne Archyvuota kopija 2023-03-09 iš Wayback Machine projekto., Rangelands NRM WA. Nuoroda tikrinta 2023-02-10.
- ↑ Ningaloo rifas, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2018-03-26. Nuoroda tikrinta 2023-02-14.
- ↑ Carnarvon, 2021 Census All persons QuickStats, Australian Bureau of Statistics. Nuoroda tikrinta 2023-02-05.
- ↑ Exmouth, 2021 Census All persons QuickStats, Australian Bureau of Statistics. Nuoroda tikrinta 2023-02-05.
- ↑ Denham (L), 2021 Census All persons QuickStats, Australian Bureau of Statistics. Nuoroda tikrinta 2023-02-05.
- ↑ Coral Bay (L), 2021 Census All persons QuickStats, Australian Bureau of Statistics. Nuoroda tikrinta 2023-02-05.
- ↑ Economy, Jobs and Business Insights, REMPLAN. Nuoroda tikrinta 2023-02-23.
- ↑ Mining, Gascoyne Development Commission, Government of Western Australia. Nuoroda tikrinta 2023-02-23.
- ↑ Pastoralism, Gascoyne Development Commission, Government of Western Australia. Nuoroda tikrinta 2023-02-23.
- ↑ Horticulture, Gascoyne Development Commission, Government of Western Australia. Nuoroda tikrinta 2023-02-23.
- ↑ Fishing and Aquaculture, Gascoyne Development Commission, Government of Western Australia. Nuoroda tikrinta 2023-02-23.
- ↑ Tourism, Gascoyne Development Commission, Government of Western Australia. Nuoroda tikrinta 2023-02-23.
- ↑ 18,0 18,1 Regional Infrastructure, Gascoyne Development Commission, Government of Western Australia. Nuoroda tikrinta 2023-03-06.
- ↑ Regional Air Services, Department of Transport, Government of Western Australia, 2022-02-11. Nuoroda tikrinta 2023-03-05.
|
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |