Garcia Alabiano

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Garsija Alabijanas
isp. Garcia Alabiano
Gimė 1549 m.
Tarasona, Ispanija
Mirė 1624 m. balandžio 27 d. (~75 metai)
Saragosa, Ispanija
Veikla ispanų jėzuitų profesorius ir teologas, antrasis Vilniaus akademijos rektorius

Garsija Alabijanas (isp. Garcia Alabiano, 1549 m. Tarasona,[1]Ispanija – 1624 m. balandžio 27 d. Saragosa, Ispanija) – ispanų jėzuitų profesorius ir teologas, antrasis Vilniaus akademijos rektorius.[2]

Garsija Alabijanas studijavo Saragosoje, Valensijoje, Barselonoje ir Romoje. 1567 m. įstojo į Jėzuitų ordiną.[3]

Nuo 1578 m. vadovavo Vilniaus kolegijos scholastinės teologijos katedrai. Dėstė teologiją. Per paskaitas skaitė I Šv. Tomo Akviniečio veikalo „Summa theologica” dalį. 1583 m. Vilniaus universitete jam suteiktas pats pirmasis universiteto istorijoje teologijos daktaro laipsnis. Nuo 1584 m. ėjo Vilniaus akademijos vicerektoriaus pareigas. 1585 m. tapo Vilniaus akademijos rektoriumi. Šias pareigas Alabijanas ėjo iki 1592 m. vasaros.[4]

Rūpinosi Vilniaus akademijos plėtimu, studijų lygiu, taip pat rūpinosi neturtingų studentų išlaikymu, jiems buvo įsteigtas bendrabutis. Taip pat rūpinosi Šv. Jonų bažnyčios puošimu.[4][5]

Tapęs kardinolo Jurgio Radvilos patarėju, 1592 m. G.Alabijanas paliko Vilnių, persikėlė į Krokuvą. Nuo 1593 m. rugpjūčio mėn. iki 1594 m. balandžio mėn. jis buvo Krokuvos jėzuitų provincijos vicepirmininkas. 1599 m. Alabijanas lydėjo Jurgį Radvilą kelionėje į Italiją.[6]

Romoje 1600 m. nelauktai mirus Jurgiui Radvilai, G.Alabijanas grįžo į Saragosą. Nuo 1600 m. jis buvo Saragosos kolegijos rektorius.[4]

Vilniuje su A. Arijumi išleido teologijos tezių rinkinius.[6]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. https://vinculosdehistoria.com/index.php/vinculos/article/viewFile/vdh_2021.10.10/812
  2. T.Žibutis. Apie fanatizmą ir internacionalizmą Vilniaus universitete. [1]
  3. ks. St. Bednarski T.J., w: Polski Słownik Biograficzny. T. 1. Kraków: Polska Akademia Umiejętności – Skład Główny w Księgarniach Gebethnera i Wolffa, 1935, p. 40. Reprint: Zakład Narodowy im. Ossolińskich, Kraków 1989, ISBN 83-04-03484-0.
  4. 4,0 4,1 4,2 Paulius Rabikauskas. Vilniaus akademija ir Lietuvos jėzuitai. Sudarė Liudas Jovaiša. Vilnius: Lietuvos katalikų mokslo akademija, 2002. ISBN 9955-445-39-4.
  5. Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994.ISBN 9986-09-047-4.
  6. 6,0 6,1 Garsija Alabijanas Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. [2]