Garanganzė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Garanganzė
buvusi gentinė konfederacija
Blank.png
1856 – 1891 Flag of Congo Free State.svg
 
Flag of Northern Rhodesia (1939–1964).svg
Location of
Sostinė Bunkėja
Valdymo forma monarchija
Mvami Mvenda
 1856-1891 Msiris
Istorija
 - Msirio užkariavimas 1856 m., 1856
 - Msirio mirtis 1891 m.

Garanganzė, dar vadinama pagal etnonimą Jekių karalystė arba pagal vienintelį valdovą Msirio karalystė – trampalaikė Užsachario Afrikos gentinė konfederacija, kuri gyvavo 1856-1891 m. istoriniame Kazembės regione: dabartinės KDR Katangos provincijos pietuose ir Zambijos Luapulos bei Vario Juostos provincijose.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Msirio sostinė Bunkėja. Ant kuolų pamautos priešų galvos

Iki Garanganzės įsikūrimo teritorijose viešpatavo stipri Kazembės imperija, kurioje hegemoniją turėjo Mvata Kazembė, valdęs teritoriją iš Luapulos slėnio. Pasinaudodamas imperijos vidaus nesutarimais ir išorine grėsme iš kaimyninės Lundos, gabus njamvezių vergų pirklys Msiris įgijo įtaką šiaurinėse imperijos teritorijose. Padėjęs sangams apsiginti nuo Lundos, jis tapo sosto paveldėtoju, paskelbė nepriklausomybę nuo Kazembės ir įsitvirtino sangų mieste Bunkėjoje.

Msiriui pavyko įgyti hegemoniją bveik visame Kazembės regione: seniau Kazembei mokėję duoklę vasalai dabar ją ėmė mokėti Msiriui. 1872 m. nužudžius Mvata Kazembe VIII, Kazembės valdovai, nors ir išsaugojo dinastiją, buvo visiškai priklausomi nuo Msirio. Be to, Msiris nukariavo pietines Lubos imperijos teritorijas.

Msirio karalystė paėmė kontrolę Pietinės Afrikos prekyboje, įtvirtindamas prekybos kelius tiek su rytine parante (Zanzibaru), tiek su vakarine (Portugalų Vakarų Afrika). Karalystė kontroliavo pagrindinius Afrikos vario telkinius, bet taip pat eksportavo dramblio kaulą, vergus, paraką. Karalystėje pagrindinė valdžia priklausė njamvezių pirklių (dar vadinamų jekių) etninei grupei, kuri sudarė tik labai mažą gyventojų procentą.

Karalystėje lankėsi europiečiai. Vienas pirmųjų buvo vokiečių mokslininkas Paul Reichard, 1884 m. siekęs atrasti kelią per Pietinę Afriką. Vėliau čia lankėsi misionieriai, kurių kai kurie apsigyveno šalyje, tačiau negalėjo skelbti savo tikėjimo. 1890 m. Sesilis Rodas, siekdamas išplėsti savo įtaką Afrikoje, nesėkmingai pasiuntė pasiuntinį, siekdamas prisijungti Msirio imperiją, tačiau pastarasis buvo išvytas. 1891 m. Belgijos karaliaus pasiuntinys Paul Le Marinel pasiekė Msirio sostinę ir bandė įtikinti jį pripažinti Belgijos valdžią, tačiau nesėkmingai.

Galiausiai 1891 m. su tuo pačiu tikslu iš Zanzibaro išsiųstas belgų pasiuntinys William Grant Stairs, kuris kartu vedėsi nemažą kariuomenę. Msiriui atsisakius pripažinti belgų valdžią ir pabėgus iš sostinės, Stairs kareiviai jį pavijo ir nušovė, kaip ir jo sūnų. Msirio galva buvo nukirsta ir pamauta ant kuolo.

Tais pačiais metais buvusi karalystės teritorija buvo padalinta tarp Belgijos ir Britų imperijos, pirmajai pasiimant didžiąją dalį. Msirio įpėdiniu paskelbtas jo sūnus Mukanda-Bantu, kuriam palikta valdyti tik teritorija Bunkėjoje. Čia iki mūsų dienų tęsiasi iš Msirio kildinama tradicinė valdovų linija Mvami Mvenda.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]