Galvinis vikšris

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Juncus capitatus
Apsauga: 3(R) – Reta rūšis
Juncus capitatus Sturm9.jpg
Galvinis vikšris (Juncus capitatus)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Lelijainiai
(Wikispecies-logo.svg Liliopsida)
Šeima: Vikšriniai
(Wikispecies-logo.svg Juncaceae)
Gentis: Vikšris
(Wikispecies-logo.svg Juncus)
Rūšis: Galvinis vikšris
(Wikispecies-logo.svg Juncus capitatus)
Binomas
Isolepis setacea
Christian Ehrenfried Weigel [1]

Galvinis vikšris (lot. Juncus capitatus, angl. Leafybract dwarf rush) – vikšrinių (Juncaceae) šeimos vikšrių (Juncus) genties augalų rūšis, paplitusi Europoje, Šiaurės Afrikoje, Šiaurės Amerikoje.

Biologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vienmetis, 5–15 cm aukščio žolinis augalas. Stiebai laibi, prie žemės šakoti. Žiedai po kelis susitelkę į žvaigždiškas galvutes stiebų viršūnėse. Žydi birželio–rugsėjo mėn. Auga drėgnose ganyklose ir dirbamuose laukuose, laikinai užliejamuose jų plotuose, smėlynų lomose, ant lauko keliukų. Augalas siejamas su nederlingų drėgnų smėlio dirvožemių Isoeto–Nanojuncetea klasės bendrijomis. Augalų gausą tiesiogiai lemia meteorologinės sąlygos – drėgnomis vasaromis, ypač antroje vegetacijos sezono pusėje, augavietės dera gausiau.

Populiacija Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje galvinis vikšris nuo 1981 m. įrašytas į Saugomų augalų rūšių sąrašus.[2]

Ankstesnės radavietės nustatytos pietiniuose rajonuose, vėliau šių augalų aptikta Skuodo, Klaipėdos, Jonavos, Trakų rajonuose. Buvusi gausi populiacija pajūrio smėlynų keliukuose ir ties Šaipiais (Klaipėdos raj.) beveik sunykusi – ją baigia išstumti susiverianti daugiamečių psamofitų velėna. [3] Grėsmę kelia mažėjantis lauko keliukų tinklas sausinamuose ir išlyginamuose laukuose, pasėlių priežiūrai taikomos pažangios technologijos.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka