Galvė (kapela)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Liaudies kapela „Galvė“
Globėjas Trakų rajono kultūros rūmai
Trumpinys „Galvė“
Tipas Saviveikla
Įkurta 1955 m.
Vieta Trakai
Vadovas (-ė) Jurgis Gaižauskas

„Galvė“Trakų rajono liaudies kapela, gyvavusi 19551990 m. Ansamblio tikslai buvo populiarinti liaudies dainas ir šokius, instrumentinę muziką, reprezentuoti lietuvių tautinę kultūrą. Kolektyvą vienu metu sudarė ne mažiau 20 narių. Jis buvo tapęs savotiška Trakų vizitine kortele.[1] Kapelos pavadinimas kilęs nuo Trakus supančio Galvės ežero pavadinimo.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Liaudies kapelos „Galvė“ pirmtakė – Vievio kultūros namų kaimo kapela, įkurta 1955 m. Jos pirmasis vadovas – Juozas Gečas. Tai buvo kaimo kapelų kūrimosi Lietuvoje pradžios laikotarpis. Šioje kapeloje buvo suburti 9 vietos muzikantai. Naujas kapelos laikotarpis prasidėjo 1965 m., kai jai ėmė vadovauti kompozitorius Jurgis Gaižauskas. Muzikantų kolektyvas išaugo, ėmė skinti nugalėtojų laurus respublikiniuose liaudies ansamblių konkursuose, jo muzika pradėjo skambėti toli už Trakų rajono ribų.

Kol Trakuose nebuvo pastatyti naujieji kultūros namai, nuolatinės repeticijos, be Vievio, daugiausiai vykdavo Elektrėnuose, į kuriuos muzikantai suvažiuodavo iš įvairiausių rajono gyvenviečių, o vadovas – iš Vilniaus.

Pripažinimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vadovo ilgas ir kruopštus darbas, plati koncertinė veikla, aukštas griežimo lygis atvėrė kapelai duris į respublikines dainų šventes, liaudies kapelų šventes „Grok, Jurgeli“ Kaune bei kitus panašius renginius. Per pirmąją „Grok, Jurgeli“ šventę lygių nebuvo J. Gaižausko vadovaujamai „Galvei“.[2]

Taip pat kapelai dažnai teko reprezentuoti Lietuvą užsienyje.[3] 1969 m. trakiečiai dalyvavo Tadžikistane vykusioje LTSR meno dekadoje. Po to ne sykį grojo Maskvos Kremliaus suvažiavimų rūmuose. 1972 m. įvyko pirmoji koncertinė kelionė į Vakarų EuropąOlandiją ir Belgiją. Ten vykusiame tarptautiniame liaudies meno festivalyje laimėjo aukso medalį. „Galvė“ grojo daugumoje buvusių SSRS šalių, Rumunijoje, Lenkijoje, Čekoslovakijoje. Ji buvo laikoma viena geriausių tarp Lietuvos kapelų.

Repertuaras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

J. Gaižauskas mėgo įjungti į repertuarą ne tik liaudies bei savo kurtą muziką, bet ir kai kuriuos klasikos dalykus. Skambėjo liaudies ir kompozitorių Eduardo Pilypaičio, Konrado Kavecko, Broniaus Kutavičiaus sukurti valsai, polkos, maršai.

Kapelos kontingentas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ansamblyje šalia saviveiklininkų buvo ir profesionalūs muzikantai bei dainininkai, muzikos mokytojai. Įvairiomis progomis prie kolektyvo programos prisijungdavo šokėjų kolektyvai, taip pat ir kviestiniai pripažinti muzikos meistrai (Virgilijus Noreika, Giedrė Kaukaitė ir kt.). 1962–1990 m. koncertus vedė ir režisavo Juozas Janonis, prisidėdavo pedagogė Irena Parnavienė.

  • Instrumentinė grupė:
    • Smuikas: Jurgis Gaižauskas, Virginija Bakutienė, Algirdas Bakutis, Nijolė Leimontaitė–Kačinauskienė, Stasys Prekeris, Dainius Pulauskas, Daiva Stepankevičiūtė, Asta Andrikonytė, Aušra Sasnauskaitė, Angelė Daugirdaitė, Daiva Gudelevičiūtė, Alfredas Klimas, Elvyra Pranckevičiūtė, Henrikas Bagdzevičius
    • Pučiamieji instrumentai: Alfredas Sielskas, Jonas Čiulada, Lionginas Šumskas, Eduardas Alijošius, Valerijus Filonovas, Aleksandras Čiupkovas
    • Armonika: Aleksas Dulkė
    • Akordeonas: Ona Važnevičiūtė, Aldona Puidokaitė–Gaudešienė, Aldona Jakutytė–Kovalevskienė, Viktoras Kovalevskis, Leonidas Šumskas, Lionginas Marcijonas, Albina Gaubaitė–Dmukauskienė, Rimvydas Strelčiūnas
    • Kontrabosas: Alfredas Dulskis
    • Būgneliai: Zofija Gaižauskienė
  • Solistai (dainininkai): Regina Bartkienė, Marija Urbonienė, Justinas Rinkevičius, Petras Marcinka, Stasė Kazakauskienė

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]