Galia (tarptautiniai santykiai)
Galia diplomatijoje ir tarptautinių santykių teorijose, ypač realizme, apibrėžiama kaip karinių, ekonominių, technologinių, diplomatinių ir kitokių galimybių suma esanti valstybės dispozicijoje. Konkrečios šalies galia yra apsprendžiama ir santykio su kitų valstybių galia. Pavyzdžiui, JAV galia po Antrojo pasaulinio karo išlieka didžiausia, tačiau mažėja dėl kitų valstybių, kaip kad Vokietijos, Japonijos, Kinijos galios augimo.
Rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Galia pagal savo pobūdį gali būti skirstoma į dvi dideles grupes: kietąją ir švelniają.[1]
Kietoji galia pasižymi karinių ir ekonominių priemonių naudojimu, įtaka daroma paskatinamaisiais (apsaugos suteikimas, finansinė pagalba) arba baudžiamaisiais (prievarta, grasinimai, sankcijos) veiksmais. Ši galia pasireiškia per karus, karines sąjungas, finansines sankcijas, papirkimus ir kita.
Tuo tarpu švelnioji galia yra gebėjimas pasiekti tikslus per patrauklumą ir palankumą. Tai daroma gerinant įvaizdį, populiarinant kultūrą, vertybes, ideologiją, vykdant veiklą įvairiose institucijose.
Galia kaip įtaka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Galia gali būti nagrinėjama ir kitu aspektu (dažniausiai politikos moksle), t. y. suprantama kaip įtakojantis santykis – vieno veikėjo galimybė įtikinti kitą veikėją veikti kažkokia siekiama linkme, arba atsisakyti nuo nepageidaujamo elgesio.[2] Tačiau siekinat daryti įtaką nebūtinai reikia naudotis jėga. „Įtaka yra galimybė paveikti kitų sprendimus. Jėga (force) yra fizinių priemonių naudojimas paveikti tiems sprendimams.“[3] Įtakos naudojimas nenaudojant jėgos paprastai yra racionalesnis veikimo būdas. Be tiesioginio jėgos naudojimo tokia galia gali būti palaikoma per ekonominius santykius ir ekonominį spaudimą, diplomatiją, kultūrinius mainus.
Su šia galios samprata susijęs terminas yra įtakos sfera.
Galios matavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dauguma tyrinėtojų sutaria, kad galią geriausiai apibūdina trijų faktorių sudėtis: karinė galia, ekonominė galia ir demografinė padėtis (gyventojų skaičius, darbo resursai). Svarbu, kad būtų sudedami visi faktoriai, nes kiekvienas jų atskirai bendros galios neapibūdina. Prie to kartais atskirai išskiriami tokie faktoriai kaip technologijos lygis, prekybos apimtis, nacionalinis charakteris, diplomatija.
Galios matavimas svarbus tuo, kad daro įtaką sprendimų priėmėjams, nes prieš inicijuodami ekonominį ar karinį konfliktą sprendimų priėmėjai bando įvertinti kitos šalies galią. Pasak Bueno de Mesquita tarp 1816 ir 1974 m. valstybės, kurios iniciavo karus ir turėjo teigiamas tikėtinas galimybes, laimėjo 83 proc. karų.[4] Galios matavimas ir pariteto problema buvo svarbi atgrasymo teorijai nagrinėjant strateginio ekvivalentiškumo galimybes.
Ekonominės ir karinės galios reikšmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Karinė galia susideda iš kariuomenės dydžio ir techninio bei moralinio jos pasirengimo. Ekonominę galią apsprendžia industrializacijos ir produktyvumo lygis, bendro nacionalinio produkto dydis, nacionalinės pajamos ir pajamų per capita lygis. Nors karinė galia yra susijusi su ekonomine galia, tačiau tiesioginės korelaicijos nėra. Pvz., Šiaurės Korėja turi vieną didžiausių armijų pasaulyje ir tuo pačiu gana didelį karinį potencialą, o Japonija, priešingai, turi didelį ekonominį potencialą, tačiau kariniu atžvilgiu yra silpna.
Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Joseph S. Nye. Soft power: the means to success in world politics. Public Affairs, 2004, p. 1-11
- ↑ Dougherty J. E. Pfaltzgraff R.L. Contending Theories of International Relations.- N.Y.: Harper Collins Publisher, 1990. P.80.
- ↑ Kindleberger Ch. P. Power and Money: the Politics of International Economics and Economics of International Politics.- N.Y.: Basic books, 1970.
- ↑ Meswuita B.B. de The War Trap.- New Haven:Yale university Press, 1981.- p.153.