Gailiūnų Švč. Dievo Motinos Dangun ėmimo sentikių cerkvė

Koordinatės: 55°10′18″š. pl. 25°19′42″r. ilg. / 55.171714°š. pl. 25.328209°r. ilg. / 55.171714; 25.328209
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

55°10′18″š. pl. 25°19′42″r. ilg. / 55.171714°š. pl. 25.328209°r. ilg. / 55.171714; 25.328209

Gailiūnų Švč. Dievo Motinos Dangun ėmimo sentikių cerkvė
Rusiškas pavadinimas Xрам во имя Успенья Богородицы
Savivaldybė Molėtų rajonas
Gyvenvietė Gailiūnai (Molėtai)
Statybinė medžiaga medis
Pastatyta 1918 m.

Gailiūnų Švč. Dievo Motinos Dangun ėmimo cerkvė – rusų stačiatikių (sentikių) maldos namai Molėtų rajone, Gailiūnų kaime (Giedraičių seniūnijoje), šalia kelio  2807  LuokesaŽalvariaiŽvyrinka , 1 km į šiaurės rytus nuo Žalvarių. Maldykla atidaroma per didžiąsias religines šventes. Suremontuota 1999 m.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2009 m.

Pagrindiniame sentikių istoriografijos dokumente „Degučių metraštyje“ paminėta, jog maldos namai Lozoriuose (ankstesnis kaimo pavadinimas) jau buvo XIX a. pradžioje. 1888 m. Lozorių sentikių bendruomenė skilo, nes dalis jos narių (per pusmetį apie 160) perėjo į vientikystę (единоверие). Vientikiai pasistatė maldos namus, pradžios mokyklą. Tačiau toliau gyvavo ir sentikių bendruomenė, nors jų maldos namai buvo kurį laiką uždaryti. Pasak kai kurių šaltinių, jie Gailiūnuose stovėjo jau 1903 m. Manoma, kad amžių sandūroje vietos sentikiai fedosėjininkai tapo pomorais.

Per Pirmąjį pasaulinį karą senajai maldyklai sudegus, naujoji pastatyta apie 1918 m. už parapijiečių lėšas. Lozorių (rus. Лазарцы) parapija 1939 m. pervadinta Gailiūnų parapija.

Per Antrąjį pasaulinį karą ji buvo uždaryta, be to, labai sumažėjo bendruomenės skaičius, nes daug jos vyrų buvo išvežti priverstiniams darbams į Vokietiją, kiti Raudonosios armijos sudėtyje dalyvavo kare. Pokariu bendruomenę neigiamai paveikė kolektyvizacija, dalis sentikių išsikėlė į aplinkinius miestus.

2001 m. Gailiūnuose gyveno 6 sentikių šeimos. Yra sentikių kapinės Gailiūnuose, įkurtos iki 1870 m., ir Degsnėje.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]